Eksporto apimtis didėja. 2018-aisiais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė apie 17 proc. visų į užsienio valstybes išgabenamų prekių. Pernai jo apimtis siekė 4,8 mlrd. eurų, o šiemet, prognozuojama, pasieks 5 mlrd. eurų ribą.
Dauguma produktų, kurie pasiekia įvairias pasaulio rinkas, yra industriniai – tai toliau perdirbti skirta žaliava, pavyzdžiui, pieno miltai, išrūgų baltymai ir kiti. Tačiau norima, kad eksporto apimtį pradėtų auginti didelės pridėtinės vertės gaminiai.
Žvelgia ne tik į Aziją
„2019-aisiais ypač smarkiai išaugo eksportas į Kiniją, praplatėjo ir prekių kelias į Japoniją. Tai – prioritetinės rinkos, į kurias pastaruoju metu nukreipta ekonominės diplomatijos veikla.
Apskritai Lietuvos maisto produktai šiuo metu gabenami daugiau nei į 140 pasaulio valstybių. Tačiau labiausiai norime skirti dėmesį toms šalims, kuriose mūsų įmonės mato didžiausią galimybę savo gaminiams parduoti.
Todėl labiausiai skatiname pieno, mėsos, grūdų, gėrimų pramonę bei konditerijos gamintojus. Tai pagrindiniai sektoriai, kuriems reikia eksporto rinkų“, – sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Pastaruoju metu dėmesys yra sutelktas į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Anot ministro, net 120 įmonių atstovai domėjosi ekspertų pateikta informacija apie eksporto galimybes ir tai, kaip veiksmingai prekiauti šioje rinkoje.
Lietuvos ekspertai, įvertinę beveik 400 produktų grupes, turinčias galimybių eksportuoti į JAE, pirmąją vietą skyrė ne kam kitam, o būtent maisto produktams.
„Žvelgiame kiek plačiau – į visą Persijos įlankos regioną, kuriame auga vartojimas. Be to, neseniai vykome į verslo misiją Vietname, o tai irgi yra augančio vartojimo valstybė. Apskritai eksporto kryptys suka į Aziją, kur maisto poreikis yra didžiulis“, – kalbėjo diplomatas, Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.
Vieni – per silpni
Žemės ūkio ministerija, kaip ir Užsienio reikalų ministerija, yra pagrindinės ekonominės diplomatijos institucijos, kurios verslo įmonėms padeda surasti patikimų prekybos kontaktų – vieniems tai padaryti maisto gamintojams per sudėtinga.
Svarbus yra ir bendras verslo bei jam talkinančių institucijų ir diplomatų dalyvavimas tarptautinėse žemės ūkio ir maisto produktų parodose, nes jose atrandama svarbių kontaktų.
Pavyzdžiui, vasarį tiekėjai bei pirkėjai iš viso pasaulio rinksis į „GulFood“ parodą Dubajuje, vėliau – į parodas Japonijoje, Kinijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur.
„Praėjusią vasarą kartu su verslo misija dalyvavome parodoje Amerikoje ir ten pavyko kai kurioms mūsų įmonėms susitarti dėl prekybos“, – užsiminė A.Venckus.
Neišsižada Amerikos
JAV ir Prancūzijos konfliktas – savitas muitų karas tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, sūrių, gamintojams sukėlė nerimo ir Lietuvoje. Ar toks tarpvalstybinis santykių aiškinimasis palankus deryboms dėl eksporto ir importo?
„JAV pakelti muitai sūriams yra atsakomoji priemonė prancūzams, kuri paliečia nedidelę mūsų eksporto į JAV dalį – maždaug 2 proc. Rimtesnės žalos tai neturėtų padaryti. Ir labai tikimės, kad muitai bus atšaukti.
Patekti į Amerikos rinką sunku – ji pilna, bet vis dėlto yra galimybių, tereikia kantrybės. Šiuo metu mūsų įmonės ten realizuoja industrines pieno pramonės prekes, bet mūsų tikslas – pasiekti prekybos tinklų lentynas su galutinio vartojimo prekėmis: mėsos, konditerijos, pieno produktais. Tam daugiausia ir skiriame dėmesio“, – paaiškino A.Venckus.
Užaugina daugiau nei reikia
ŽŪM yra parengusi veiklos viziją trejiems metams, kurios esminė nuostata – skatinti kuo aukštesnės pridėtinės vertės, ekologiškų, iš vietinių žaliavų pagamintų maisto produktų eksportą.
Tačiau ar besidairančioms rinkų visame pasaulyje įmonėms nepritrūks būtent lietuviškos žaliavos?
„Mūsų pieno ir mėsos pramonės bei konditerijos įmonių apsirūpinimo žaliavomis skaičius labai aukštas. Lietuva apskritai yra žemės ūkio ir maisto produktus eksportuojanti šalis – viena iš nedaugelio, kurioje užauginama ir pagaminama daug daugiau, nei įstengiama suvartoti. Kad maisto pramonė augtų, maisto produktus būtina eksportuoti“, – paaiškino A.Venckus.
Pavyzdžiui, Japonija patenkina tik 60 proc. pieno poreikio, Vietnamas – vos pusę reikiamo vištienos kiekio.
Lietuvoje pieno, jautienos, paukštienos yra gerokai daugiau nei reikia.
„Gamintojams todėl ir reikia valstybės pagalbos – surasti patikimų prekybos partnerių užsienyje. Svarbu ir tai, kad jie pasitikėtų Lietuva ir vertintų mūsų produktus kaip kokybiškus. Mes tai ir darome – padedame įmonėms“, – sakė A.Venckus. ˙
Parengta bendradarbiaujant su LR žemės ūkio ministerija
