Tarptautinė prekyba augalų sodinukais, gėlėmis ar sėklomis, kitais augaliniais produktais ar net naudota žemės ūkio technika kelia riziką, kad kartu su šiomis prekėmis ar netgi mediniais padėklais iš vienos valstybės į kitą gali būti atgabenta augalų kenkėjų ar ligų užkrato.
Tai pavojinga, nes naujoje aplinkoje išplitę kenkėjai gali pridaryti žalos ir žemės ūkiui, ir miškams, o kartu – ir visai ekonomikai.
Šią riziką norima kuo labiau sumažinti, todėl keičiama fitosanitarinė tvarka. Prieš trejus metus Europos Sąjungos institucijose buvo priimtas Augalų sveikatos reglamentas, kuris visose ES valstybėse, taigi ir Lietuvoje, įsigalioja gruodžio 14-ąją.
Šiuo teisės aktu daugiau dėmesio bus skirta karantininių kenkėjų patekimo prevencijai: kad su prekėmis, importuojamomis iš trečiųjų šalių į ES valstybes, nepatektų augalų kenkėjai, daugiau atsakomybės už vykdomą veiklą numatyta profesionaliems veiklos vykdytojams.
Ne tik įmonėms, bet ir žmonėms
Augalų sveikatos reglamentas numato ir naujus reikalavimus, kurių teks laikytis ne tik įmonėms, bet ir keliaujantiems žmonėms.
Svarbiausias pokytis, kurį svarbu įsidėmėti, – norint iš trečiųjų šalių atsivežti sodinukų, sėklų, gėlių, vaisių, daržovių, reikės pasirūpinti augalų sveikatą įrodančiu dokumentu – fitosanitariniu sertifikatu.
Fitosanitarinius sertifikatus išduoda už fitosanitariją atsakingos šalies institucijos (nacionalinės augalų apsaugos organizacijos).
Toks dokumentas bus išduodamas atlikus išvežamos produkcijos tikrinimus, esant poreikiui – ir laboratorinius tyrimus, ir nustačius, kad augalai ir augaliniai produktai yra sveiki, t.y. neužkrėsti karantininiais kenkėjais.
Pavyzdžiui, norint į Lietuvą ar kitą Europos Sąjungos šalį iš Pietų Afrikos parsivežti apelsinų, dėl fitosanitarinio sertifikato išdavimo reikės kreiptis į Pietų Afrikos nacionalinę augalų apsaugos organizaciją.
Tiems, kurie nepasirūpins fitosanitariniais sertifikatais, augalus ar jų produktus teks palikti pasienio kontrolės punktuose – išmesti į specialius konteinerius.
Kitaip sakant, jokių sėklų, gėlių, vaisių ir daržovių, nesvarbu, kokiais kiekiais, nebus galima vežti, jeigu nebus augalų sveikatingumą įrodančio dokumento. Išimtis bus taikoma tik penkiems skirtingų rūšių vaisiams – ananasams, kokosams, durijams, bananams ir datulėms. Šiems vaisiams fitosanitarinio sertifikato nereikės.
Didelės rizikos augalų sąrašas
Taip pat nuo gruodžio 14-osios įsigalioja didelės rizikos augalų sąrašas. Jame esančius augalus į ES teritoriją bus draudžiama įvežti tol, kol nebus atliktas jų rizikos vertinimas.
Šie pokyčiai palies ir verslą, nes įvežant augalinės kilmės kontroliuojamus krovinius į Lietuvą ar į kitas ES šalis įmonės turės specialioje ES importo kontrolės sistemoje „Traces NT“ internete iš anksto deklaruoti krovinį – užpildyti Bendrąjį sveikatos įvežimo dokumentą augalams ir augaliniams produktams (angl. CHED-PP) ir tik tada vykti į patikrą pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos poste.
Po krovinio patikrinimo šis elektroninis dokumentas bus papildomas fitosanitarijos posto pareigūno išvada. Tada įmonės krovinį su šiuo dokumentu turės pateikti muitinės pareigūnams, kurie atliks kitas muitinės procedūras (pateikimą į rinką, tranzitą). Planuojama, kad ateityje tokio dokumento pasirašymas ir pateikimas muitinei bus elektroninėje erdvėje.
Pridaro daug žalos
Šiandien visame pasaulyje dėl kenksmingųjų organizmų padaromos žalos prarandama iki 40 procentų augalinio maisto.
Kalbant apie ekonominę vertę, vien tik augalų ligos pasaulinei ekonomikai kainuoja apie 220 mlrd. JAV dolerių per metus, o invaziniai vabzdžiai – apie 70 milijardų JAV dolerių. Būtina nepamiršti, kad iš augalų gaunama 80 procentų mūsų valgomo maisto ir 98 procentai deguonies, kuriuo kvėpuojame.
Augalai yra ir žmonių, ir gyvūnų maisto grandinės dalis bei natūrali mus visus supanti aplinka, todėl jų ligų protrūkiai daro pražūtingą poveikį mūsų gyvenimo kokybei ir ekonomikai. Augalų kenkėjai ir ligos gali sukelti nuostolių ir stambiesiems, ir smulkiesiems ūkininkams, miškams, parkams, prekybininkams, padaryti neigiamą poveikį maisto kokybei.
Pavyzdžiui, Azijos šalyse natūraliai paplitę citrinmediniai ūsuočiai ('Anoplophora chinensis'), pažeidžiantys daugelį lapuočių rūšių, kartu su užkrėsta augaline produkcija 2000 metais atkeliavo į Italijos Lombardijos regioną.
Patirta didelė žala aplinkai – siekiant sustabdyti šių kenkėjų plitimą ir sunaikinti jų židinius vien nuo 2001 iki 2013 m. buvo iškirsta daugiau kaip 25 tūkst. medžių. O stebėsenos ir naikinimo programai kovojant su šiais kenkėjais minėtu laikotarpiu išleista apie 18 mln. eurų.
Alyvuoges naikinančios bakterijos 'Xylella fastidiosa' protrūkis, 2013-aisiais įvykęs Italijos Apulijos regione, alyvuoges auginantiems žemdirbiams kainavo apie milijardą eurų.
Tačiau regiono kraštovaizdžiui ir senosioms tradicijoms nuostolis neįkainojamas – kadaise žymus alyvuogių plantacijomis regionas šiandien vietomis panašus į Sacharos dykumą. Liga pakirto daug dešimtmečių augančius alyvmedžius, o jų netektis turi ne tik ekonominį, bet ir socialinį bei kultūrinį poveikį visuomenei.
Manoma, kad Kalifornijoje metinės išlaidos dėl 'X. fastidiosa' sukeliamos ligos prevencijos priemonių ir vynmedžių žūties siekia apie 104 mln. dolerių.
2007 m. atliktais skaičiavimais, nuo tada, kai 1987 m. Brazilijoje pirmą kartą buvo identifikuota 'X. fastidiosa', buvo iškirsta daugiau kaip 100 mln. citrusinių medžių, o metinės išlaidos kovojant su pavojinga bakterija apytiksliai siekia 120 mln. dolerių per metus.
Prieš 20 metų Portugalijoje mikroskopinės kirmėlės – pušiniai stiebiniai nematodai, atkeliavę su neapdorota medine pakavimo medžiaga (mediniai padėklai), užkrėtė visus šalies spygliuočių miškus. Padaryta žala gamtai ir pramonei vertinama milijardais eurų.
Atsakingos Portugalijos institucijos sunaikino milijonus užkrėstų pušų, o šalies medienos perdirbimo pramonės sąnaudos tapo nekonkurencingos – kiekvienas medienos gaminys, kuris dėl savo paskirties nebuvo išdžiovintas, privalėjo būti apdorotas karščiu pagal Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą Nr.15, nes tik taip kenkėjus buvo įmanoma sunaikinti.
Deja, minėtos institucijos nesugebėjo laiku sustabdyti pušinių stiebinių nematodų plitimo (2000 m. buvo užkrėsta 300 000 ha miškų; 2004 m. – 600 000 ha; 2011 m. – 1 100 000 ha) ir sukontroliuoti žmonių veiklos, kuri tiesiogiai prisideda prie nematodų plitimo su mediniais padėklais.
Todėl šie kenkėjai, nors ir lėtai, bet plinta – Ispanijoje įvyko trys protrūkiai, dėl kurių teko atlikti didelio masto kirtimus.
Jeigu šis kenkėjas iš Pietų Europos išplistų į šiaurę, nuostoliai siektų dešimtis milijardų eurų. Statistikos duomenimis, Lietuvos miškuose daugiau nei pusė medžių – spygliuočiai, tad tokio kenkėjo atsiradimas padarytų nepataisomą žalą šalies ekonomikai.
Didelė prekybos apimtis
Kasmet ES vidaus rinkoje gabenama ar iš trečiųjų šalių importuojama milijardai augalų ir jų produktų, bet juos niokojantys kenkėjai nesustoja prie muitinės.
Anksti nustačius naujus kenkėjų židinius ir laiku juos sunaikinus patiriama sąlyginai nedaug žalos, todėl naujos taisyklės labiau orientuotos į prevenciją, tačiau griežtinamos ir tam tikrų labai žalingų kenkėjų sunaikinimo priemonės.
Taip pat numatyta pranešimų apie aptiktus kenkėjus ir jų likvidavimą tvarka. Ji įpareigoja ūkininkus bei miškininkus apie augalų ligų protrūkius pranešti atsakingoms institucijoms. Numatyta, kaip turi būti žymimos kenkėjais užkrėstos teritorijos prieš likvidavimą. Pagal naująjį reglamentą bus privalu nedelsiant išnaikinti kenkėjus.
Visa tai svarbu, kad būtų užtikrinta vienoda fitosanitarinė apsauga visose ES valstybėse ir vienodos sąlygos gamintojams bei prekybininkams.
Reikės augalo paso
Augalų pasai yra dokumentai, išduodami augalams ir tam tikriems augaliniams produktams, kuriais prekiaujama ES valstybėse.
Šis dokumentas patvirtina, kad augalas yra sveikas – neužkrėstas ligų sukėlėjais ar kenkėjais. Augalų pasai bus reikalingi visiems parduodamiems sodinukams – šiuo metu pasų reikia tik tam tikriems sodinti skirtiems augalams.
Pagal naująjį reglamentą visi augalų pasai bus išduodami naudojant bendrą formatą, tokiu būdu palengvinant jų matomumą ir atpažįstamumą visoje ES.
Augalo pasas yra svarbus atsekamumo dokumentas, ypač tais atvejais, kai asmenys, įsigiję sodinuką ir pasisodinę savo sklype, prabėgus porai mėnesių supranta, kad pasodintas augalas vis dėlto yra sergantis, tikėtina, karantinine liga, o gal jį apniko karantininis kenkėjas.
Augalo pasas tokiu atveju padeda kompetentingoms institucijoms grįžti iki augalo sodinuką užauginusio augintojo ir išsiaiškinti užkrato šaltinį, pradėti kovą su karantininiais kenkėjais ankstyvoje stadijoje.
