„Agrifood Lithuania DIH“ – skaitmeninis inovacijų centras, įkurtas siekiant apjungti visus svarbiausius šios industrijos rinkos dalyvius. Čia vienijamos mokslo įstaigos, socialiniai ir verslo partneriai bei technologijų kūrėjai, norint nutiesti bendradarbiavimo tiltą ir greičiausią technologijų perdavimą galutiniams naudos gavėjams.
„AgriFood Lithuania“ veikia kaip fasilitatorius, skatinantis ekosistemos dalyvius bendradarbiauti, keistis gerąja praktika ir kartu kurti didesnę pridėtinę vertę. Šiam tikslui jau įgyvendintos iniciatyvos – pirmasis Lietuvoje Agrifood hakatonas hackagrifood.lt bei didžiausias Lietuvoje tarptautinis Agrifood sektoriaus forumas digitalfarm.lt.
Klimato kaita ir nesibaigiančios diskusijos, kuriose ieškoma būdų išspręsti mūsų ekosistemos problemas ir atrandamos naujos alternatyvos, byloja apie ateitį keičiančias inovacijas. Forumo metu buvo pabrėžta, kad žemės ūkis – vienas iš klimato kaitos kaltininkų, o inovacijos šioje srityje – neatsiejama problemų sprendimo dalis.
Lietuva – agroinovacijų kelyje
Forumo organizatorius Augustas Alešiūnas, verslo angelas „FoodTech“ ir „AgTech“ srityse, pabrėžė, kad Lietuva – puiki terpė agroinovacijoms.
„Mes esame labai maža agrarinė šalis, turinti daug aukštųjų technologijų specialistų. Tai reiškia, kad šalies mastu bandyti naujas technologijas ir sprendimus galime daug paprasčiau, negu Vokietija, Ispanija ar Prancūzija, vien todėl, kad ten vyrauja makropolitinė aplinka. Mūsų mažumas, agrariškumas ir technologijos – faktoriai, kurie, mano nuomone, yra svarbiausi“, – teigė A.Alešiūnas.
Organizatorius akcentavo, kad šiandien mokslininkų, investuotojų ir ūkininkų pagrindinė užduotis pasauliniu mastu – surasti būdus, kuriais netolimoje ateityje turėsime išmaitinti beveik 10 milijardų žmonių, pasitelkiant tuos pačius gamtinius resursus. Čia svarbų vaidmenį atlieka ir Lietuva, o šiandienos tikslas – kelti kompetencijas ir tapti inovacijas ir naująsias technologijas eksportuojančia šalimi.
„Susidursime su tam tikru iššūkiu. Jeigu darbuotojas dirba su sena technika, o vėliau tenka pereiti prie traktoriaus su dirbtiniu intelektu – tada reikia į save investuoti, kelti kvalifikaciją. Dabar nėra taip, kaip būdavo anksčiau – baigei universitetą, gavai diplomą, jį pasikabinai ant sienos ir visą gyvenimą dirbi tokia pat metodika. Dabar svarbu mokytis visą gyvenimą“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Europos Komisijos žodis
Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovė dr. Doris Marquardt kalbėjo, jog Europos lygmeniu itin didelis dėmesys skiriamas tvariam žemės ūkio produktyvumo didinimui. Šiam tikslui įvedamos naujos direktyvos, inicijuojami įvairūs projektai ir formuojami politiniai tikslai.
Šiuo metu pastebimas suintensyvėjęs spaudimas žemės ūkio išteklių bazei, padidėjusi paklausa geresniems aplinkos ir klimato rodikliams sektoriuje bei našumo sąstingis. Tad skaitmeninių technologijų plėtros ir įsisavinimo skatinimas – svarbus žingsnis į našesnį rytojų.
Žemės ūkio skaitmenizavimas padėtų ūkininkams dirbti tiksliau ir efektyviau, padidintų sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą, pritrauktų jaunąją kartą, praplėstų vartotojų pasitikėjimą. Tačiau dr. D.Marquardt akcentavo, kad šiandien pastebimas per didelis atotrūkis tarp žemės ūkio pramonės ir inovatyviųjų technologijų.
„Skaitmeninės technologijos potencialiai pritaikytos šiam sektoriui, tačiau nėra visapusiškai išnaudojamos dėl žinių ir gebėjimų stokos, nepasitikėjimo technologine pažanga, trūkstamų investavimo galimybių bei ekonominio efektyvumo trūkumo“, – teigė dr. D.Marquardt.
Pasaulinė praktika
Pagrindinių Europos inovacijų projektų bei technologijų platformų vadovai renginio metu pristatė savo veiklos kryptis ir kalbėjo apie gerąsias praktikas, į kurias potencialiai gali įsitraukti ir Lietuva. Buvo pristatyti trys tarptautiniai projektai, finansuojami pagal ES „Horizon 2020“ programą.
Wageningen universiteto mokslininkas dr. Georgas Beersas pristatė tarptautinį projektą „IoF2020“, kuris tiria internetinių technologijų galimybes Europos maisto ir žemės ūkio pramonei. Projekto tikslas – naudojantis internetinėmis technologijomis pasiekti aukščiausią maisto produktų kokybę ir sukurti ilgalaikę inovacijų ekosistemą.
Įvedus naujas technologijas, leidžiančias sekti maisto kokybę augimo proceso metu, pesticidų ir trąšų naudojimas sumažės, o bendras efektyvumas bus optimizuotas.
BioSense instituto Verslo plėtros skyriaus vadovas Grigoris Chatzikostas kalbėjo apie „SmartAgriHubs“ – dar vieną projektą, kuris vienija daugiau nei 164 partnerių konsorciumą Europos žemės ūkio ir maisto sektoriuje.
Konsorciumą sudaro įvairios pradedančių įmonių, mažų ir vidutinių įmonių, verslo ir paslaugų teikėjų, technologijų ekspertų ir galutinių vartotojų grupės. Skaitmeninės inovacijos įgyvendinamos pasitelkiant 140 skaitmeninių inovacijų centrų visose valstybėse narėse.
„Esu graikas, bet atvykau iš Serbijos, kurioje atsidūriau prieš septynerius metus būtent todėl, kad pamačiau potencialą mažoje šalyje, tradiciniame žemės ūkio sektoriuje. Ten pastebėjau pažangią žemės ūkio produktų gamybos sistemą, nuostabų žmogiškąjį potencialą.
Esu čia, nes matau tiek daug panašumų su Lietuva. Tiek daug talentų vietose, kuriose mes nesitikime juos atrasti. Ne tik Berlynas ir Londonas pakeis pasaulį, bet ir kiti centrai, kuriuos turime visoje Europoje“, – kalbėjo G.Chatzikostas.
Prelegentų gretose buvo ir Marja-Liisa Meurice – „EIT Food“ direktorė šiaurės rytų regione ir „Hyphenity“ įkūrėja. Ji pristatė „EIT Food“ projektą, pirmaujantį Europos maisto inovacijų lauke, kuriuo siekiama, kad maisto sistema būtų tvaresnė, sveikesnė ir patikimesnė vartotojams.
Šis projektas skatina startuolių įsitraukimą ir augimą, pristato naujus inovatyvius produktus ir ingredientus, skirtus sveikesniam ir tvaresniam maistui. Projektas taip pat siekia įtraukti ir visuomenę, kad ji galėtų tapti maisto sistemos pokyčių dalimi.
Marja-Liisa Meurice pabrėžė, kad spartus ekonomikos augimas buvo grįstas besaikiu gamtos išteklių naudojimu, o žmonijos užduotis šiandien – švaistymą sustabdyti. Tačiau jos teigimu, įvedant naujas technologijas ir skatinant inovacijų plėtrą, nevalia užmiršti vartotojo. Vietoje draudimų ir griežtų kontrolės mechanizmų, vartotojas turi matyti alternatyvas, jas išmanyti ir galiausiai – laisva valia pasirinkti.
„Maistas – tai kultūra ir emocija, bet taip pat ir technologija, o diegdami naujas technologijas, mes turime atsižvelgti į vartotojų poreikius“, – kalbėjo ji.
Bendradarbiavimas pasauliniu mastu
Michalisas Stangosas, „FACagro“ įkūrėjas, savo pranešimo metu akcentavo, kad pagrindinė šiandienos žemės ūkio problema – neefektyvi maisto produkto tiekimo grandinė. Neveiksmingos grandinės dėka finansiškai kenčia ūkininkai, maisto produktų kokybė ir vartotojų sveikata. Tam jis pristatė sprendimą – bendradarbiavimą pasauliniu mastu, dalijimąsi idėjomis ir bendrą visų siekį kurti inovacijas.
Šiam tikslui renginio metu svarbiausi atstovai pasirašė memorandumą, įpareigojantį tolimesnį bendradarbiavimą ir inovacijų plėtrą.
Memorandume konstatuojama, jog „nepaisant neabejotinos žemės ūkio sektoriaus svarbos ir aktualumo, žemės ūkis išlieka viena mažiausiai šiuolaikinių skaitmeninių inovacijų paliestų ekonominės veiklos sričių“. Būtent todėl memorandumu siekiama skatinti žemės ūkio skaitmenizavimą, formuojant skaitmeninių inovacijų plėtrą Lietuvoje palaikančią infrastruktūrą bei užtikrinant reikiamą finansavimą.
Memorandumą pasirašė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantinas, Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys.
Taip pat bendradarbiauti pasiryžo skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, ES „Horizontas 2020“ programos projekto „SmartAgriHubs“ projekto koordinatorius dr. Georgas Beersas ir Biosense Instituto Novi Sad Universiteto Verslo plėtros departamento direktorius Grigoris Chatzikostas.
Apdovanoti Lietuvos inovatoriai
Forumo metu vyko ir pirmojo Lietuvoje žemės ūkiui ir maistui skirto hakatono „Hack AgriFood“ apdovanojimai. Hakatone buvo siekiama apjungti ūkininkavimo, robotikos, dirbtinio intelekto, duomenų analizės, inžinerijos ir verslo žinias tam, kad būtų sukurti pirmieji lietuviški startuoliai agrotechnologijų srityje.
Apdovanojimų metu buvo nominuotos 3 geriausios idėjos verslui.
Pirmąją vietą užėmė „WasteHut“ komanda, kuri pasiūlė maisto perdirbimo stoteles, kuriose žmonės galėtų atnešti maisto atliekas perdirbimui. Komanda įvardijo savo planus – sieks pastatyti 21 stotelę Vilniaus mieste, o ateityje pakeisti kiekvieną konteinerį perdirbimo mechanizmu.
Antrąją vietą užėmė „AgroFoto“ komanda, kuri pasiūlė plataus spektro nuotraukų iš viršaus pagalba identifikuoti užkrėstus grūdus, siekiant išvengti nereikalingų chemikalų intervencijų, taršos ir išlaidų.
Trečiąją vietą užėmė „SZLA“ komanda. Idėjos pristatymo metu buvo pabrėžta pluoštinės kanapės svarba. Pasak pranešėjo, jei Lietuvoje 14 proc. žemės ūkiui naudojamų plotų būtų apsodinti pluoštinėmis kanapėmis – anglies dioksidas, išmetamas žemdirbystės metu, būtų visiškai absorbuotas. Tačiau susiduriame su kita problema – ne visa pluoštinė kanapė gali būti panaudota, o tam inovatoriai pasiūlė idėją – pirolizės būdu perdirbti nereikalingą biomasę ir išgauti biokurą bei naudingas trąšas.
Forumo metu buvo apdovanoti ir inovatyviausi Agrosmart ūkiai ir ūkininkai: pirmasis Agrosmart ūkis – Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, pirmininkas Petras Puskunigis, aktyviausias Agrosmart ūkininkas Jonas Talmantas, inovatyviausias 2019 metų ūkininkas Rimantas Lelys bei inovatyviausias ūkis 2019 – „Panevėžio agrocentras“.
