Siūloma leisti ūkininkams tokiu būdu nusipirkti triskart didesnius sklypus, negu dabar galima, tais atvejais, kai jie bus įsiterpę į jau valdomą žemę.
Už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisą antradienį po svarstymo balsavo 97 Seimo nariai, o susilaikė 12.
Jeigu Seimas tokiai pataisai vėliau pritars, be aukciono perkamo valstybei priklausančios žemės sklypo dydis negalės viršyti 3 hektarų vietoje iki šiol nustatyto 1 hektaro.
„Tai racionalus plotas“, – teigė Kaimo reikalų komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas.
Jis pabrėžė, kad be aukciono įsigyjamų sklypų, įsiterpusių į jau valdomą žemę, plotą padidinti siūlo vidutiniai ūkininkai.
„Nekalbame apie stambiuosius, jiems tokie plotai neįdomūs“, – teigė komiteto vadovas.
Tuo metu Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma pabrėžė, kad pastabų dėl pataisų turi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Parlamentarai atmetė Remigijaus Žemaitaičio pataisą, kuria jis siūlė valstybinę dirbamą žemę be aukciono už vidutinę rinkos vertę leisti įsigyti ir asmenims, nuomojantiems ar laikinai naudojantiems sklypą ilgiau kaip 5 metus iš eilės.
A. Stančikas aiškino, kad jeigu Seimas pataisai pritartų, būtų suvaržytos žemės savininkų teisės.
Dabar be aukciono pirkti iš valstybės dirbamą žemę galima trimis atvejais: kai pirkėjas toje žemėje turi jam priklausančius žemės ūkio veiklai naudojamus statinius, kai norimas įsigyti sklypas yra asmeninio ūkio žemė, gauta naudotis neatlygintinai ar valdyti patikėjimo teise, ir kai į kitų savininkų žemę yra įsiterpęs tokio dydžio (iki 0,04 ha mieste – iki 1 ha kaime) valstybinės žemės plotas, kad jame neracionalu formuoti naują dirbamos žemės sklypą.
