Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, Lietuvos stambiesiems pieno gamintojams mokama europinė pieno supirkimo kaina.
Jo teigimu, palyginti su žalio pieno eksporto kaina, pagal šių metų septynerių mėnesių vidurkį Lietuvoje pieno supirkimo kaina iš stambiųjų ūkių buvo 2,5 proc. didesnė.
„Įvertinus dar ir tai, kad papildomai prisideda produkcijos eksporto transportavimo kaštai, stambieji pieno tiekėjai rinkosi žaliavą realizuoti vidaus rinkoje“, – sakė E. Simonis.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per šių metų sausį-liepą iš viso Lietuva eksportavo 38,5 tūkst. tonų natūralaus pieno, arba 20 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais.
Lietuviško natūralaus riebumo pieno vidutinė septynių mėnesių eksporto kaina buvo 319 eurų už toną, kai stambiesiems žaliavos tiekėjams Lietuvoje už natūralų pieną per tą patį laikotarpį mokėtas 327 eurų už toną vidurkis.
Daugiausia lietuviško pieno parduodama Lenkijoje, dalis jo taip pat išvežama į Latviją.
Užsienio prekybos struktūroje žaliavos eksportas sudaro menką dalį, palyginti su pieno importu.
Per šių metų septynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, natūralaus riebumo pieno importas eksportą viršijo beveik 7 kartus – minimu laikotarpiu į Lietuvą įvežta 257,5 tūkst. tonų pieno.
„Žalio pieno importo rodikliai išliko stabilūs. Šįmet pieno perdirbimui įvežta vos daugiau, nei pernai. Daugiausia, apie du trečdalius, žaliavos įvežta iš Latvijos, o likęs kiekis – iš Estijos“, – sakė E.Simonis. – Lietuvos pieno perdirbimo mastai taip pat išlaikė pernykštį lygį“.
Pasak jo, Lietuvos perdirbėjai pieną importuoja iš šiaurinių kaimynų, kadangi šalyje pieno perdirbama daugiau, nei jo pagaminama prekiniuose pieno ūkiuose.
Pagal Lietuvoje pagamintų pieno produktų suvartojimą apie 40 proc. jų parduodama vidaus rinkoje, o likusi didesnė jų dalis eksportuojama.
