Gerbiamas direktoriau, kuo šiųmetė paroda bus išskirtinė?
Jau vien ŽŪM rodomas dėmesys parodai, skiriamos lėšos ir tradicijų tęstinumas daug pasako apie parodos išskirtinumą. Tai ilgametė tradicija, skaičiuojanti ne vieną dešimtį metų. Kiekvienais metais Lietuvos veislininkystės pasiekimų parodoje dalyvauja vis daugiau veisėjų, specialistų, ekspertų. Rengiami gyvūnų aukcionai, seminarai, konferencijos, praktiniai mokymai, edukacinės programos. Lankytojų nuolat gausėja.
Ar specialistams, ar visuomenei paroda skirta?
Didžiąja dalimi ji skirta profesionalams, nes čia renkasi pripažintų veislininkystės institucijų, organizacijų atstovai, kuriems patikėta tvarkyti gyvūnų kilmės knygas. Šios asociacijos pristato tai, ką nuveikė per pastaruosius metus. Vieni veislininkystės atstovai atveža į parodą gyvūnus, kiti, jei neturi tokios galimybės, suteikia daug informacijos konsultuodami ūkininkus, pasiryžusius imtis naujos verslo krypties. Dalis tokių parodos lankytojų tampa jaunaisiais ūkininkais. Tad nepasakyčiau, kad visa paroda, visos jos detalės apgalvotos išimtinai profesionalams. Veislininkystėje dalyvaujančių asmenų ratas turi plėstis. Priešingu atveju sulauksime stagnacijos. Na, aišku, ir valgytojams įdomu meniu pavartyti.
Ką pamatysime per dvi parodos dienas?
Visuomet matome didelę daugybę gyvūnų – pradedant paukščiais, triušiais, avimis, ožkomis baigiant žirgais, pieniniais ir mėsiniais galvijais. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija šiemet surengs tartum savo parodą parodoje. Bus į ką akis paganyti. Parodoje noriai dalyvauja alpakų veisėjai, pernai pamatėme net asiliuką. Be to, visada turime specialias programas vaikams, tad kviečiame į parodą atvykti su šeimomis. Joje tikrai bus ką veikti visiems šeimos nariams. Visas parodos lankymas yra nemokamas.
O kaip su aukcionais?
Lietuvoje žodis „aukcionas“ skamba labai gražiai, bet veislininkystėje aukcionai kol kas neįgijo tos tikrosios šio žodžio reikšmės ir prasmės. Taip, išvedami gyvūnai, jie parodomi, net kai kurie ir parduodami. Mūsų bazė tokiems aukcionams yra išties pritaikyta. Tačiau pasigendame bendradarbiavimo tarp asociacijų, jų narių. Kiekvienas žmogus stengiasi pats prekiauti gyvūnais ir nenori būti tuo pirmuoju, kuris truputį aukotųsi ir dėl Lietuvos veislininkystės.
Be to, Lietuvoje turime labai didelį veislinės kokybės skirtumą. Turime daug gyvūnų, bet pirkėjas dažniausiai nori, pavyzdžiui, bandos vienodos kokybės veislinių galvijų. Mėsinių galvijų potencialas yra, nes valstybė skatina veislinių galvijų įsigijimą. Jų kaip ir gausėja. Tad tikiu, kad ateis tas laikas, kai didžioji dalis veislinių gyvūnų bus parduodama per aukcionus. Pavyzdžiui, Latvijoje net 80 proc. galvijų parduodami per aukcioną.
Dar kartą kviečiu atvykti į Algirdiškį ir patiems pasigrožėti veisliniais gyvūnais, nes vienoje vietoje tokios „kolekcijos“ niekur kitur nepamatysite.
