Seimo nariai apriboti miško ūkio paskirties žemės įsigijimą iki 1500 ha nusprendė argumentuodami, kad taip siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos.
Seimas nepaisė Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės, Specialiųjų tyrimo tarnybos, Konkurencijos tarybos, Seimo Teisės departamento ir Europos Teisės departamento bei kitų suinteresuotų valstybės institucijų išvadų, miškų sektoriaus ir miškų mokslo atstovų ir organizacijų bei Konstitucijos autoritetų balso.
PMSA konstatuoja, kad praėjusią savaitę Seimo neeilinėje sesijoje priimti Miškų įstatymo pakeitimai prieštaraus Europos Sąjungos veikimo sutarčiai, pagal kurią draudžiami kapitalo judėjimo apribojimai, pažeis konkurencijos sąlygas, kai valstybė, būdama dominuojanti miškų ūkio sektoriaus žaidėja, įveda papildomus veiklos apribojimus mažesniam rinkos dalyviui ir apriboja galimybę 250 tūkstančių miško savininkų laisvai spręsti ir disponuoti savo nuosavybe.
Privačių miškų savininkų asociacijos nuomone, nekorektiška demonstruoti panieką ir represines priemones kitoms Europos Sąjungos narėms, ką su didele piktdžiuga darė ne vienas Seimo narys svarstant įstatymo pataisas. Miškininkams nuostabą kelia ir tai, kad sudarydami sąlygas ignoruoti pamatines ES vertybes, Seimo nariai skaudžiai kirto per lietuviškas miško įmones, uždarydami galimybes vystyti konkurencingus miškų ūkius.
„Ribojimai, nukreipti į privataus miško sklypo dydžio nustatymą pirmiausiai neigiamai palies vietos miško savininkus. Elementaru – tokiu avantiūriniu sprendimu nuvertinta privati miško žemė, o jos savininkai bus priversti parduoti miškus už mažesnę nei rinkos kainą dėl konkurencijos aplinkos sumažėjimo“, – sako PMSA vadovas Aidas Pivoriūnas.
PMSA pastebi, kad Lietuvoje taikoma bene griežčiausia Europoje miškų ūkio ir aplinkosaugos politika, norint ją tinkamai įgyvendinti, suderinti aplinkosaugos, socialines ir ekonomines funkcijas, privaloma plėsti miškų plotus – tai yra darnaus miškų ūkio sąlyga. Tokie apribojimai yra grubus nuosavybės teisių pažeidimas, jie akivaizdžiai prieštarauja konkurencijos ir net Konstitucijos normoms, po tokio sprendimo privatus šalies miškų ūkis tampa neįgalus. Pastebėtina, kad PMSA vienija tik lietuviško kapitalo įmones ir fizinius asmenis, miško savininkus, kurie rūpinasi mūsų miškų ateitimi.
Asociacijos įsitikinimu, pastarųjų metų politikų veiksmai privačių miškų atžvilgiu yra represiniai: įvedinėjami nepagrįsti mokesčiai, nėra mokamos kompensacijos už ūkinės veiklos suvaržymus, dėl ko mažėja miško žemės vertė, miško plantacijos prilyginamos buveinėms, nekovojama su miško kenkėjais, kurie atkeliauja iš Rytų kaimynių ir masiškai apninka mūsų miškus.
Be to, atvirai tyčiojamasi iš miškų mokslo autoritetų nepaisant jų nuomonės, juodinama miškininko profesija – tokiomis nuotaikomis miškininkai pasitiko Baltijos kelio trisdešimtmetį.
„Praėjusios kadencijos Seimas pasižymėjo tuo, kad labiausiai iš visų kaimyninių valstybių apmokestino miško savininkus. Dėl to iš rinkos pasitraukė didelė dalis sąžiningai dirbusių vietos miškininkų, darbus ir investicijas į miško valdas lietuviškas kapitalas nukreipė į kitas šalis, pavyzdžiui, Vokietiją.
Dabar situacija kartojasi, tik prognozuojame, kad jos mastai bus didesni“, – sako Aidas Pivoriūnas, PMSA vadovas, ragindamas visus 250 tūkst. šalies miško savininkų prieš rinkimus atidžiai rinktis tautos atstovus ir įsidėmėti tas politines jėgas, kurios padarė savo juodą darbą, sumažindamos miško vertę ir neleisdamos vietos miškų įmonėms civilizuotai vystyti veiklos.
Tikimasi, kad PMSA inicijuojamas kreipimasis į Europos Komisiją padės atkreipti dėmesį ir į nūdienos aktualijas šalies privačiuose miškuose ir vis prastėjančią jų būklę.
Kadangi vietos politikai dažnai lygina miškų ūkį su žemės ūkiu, miško savininkus vienijanti asociacija yra įsitikinus, jog esant pastarajam precedentui dėl sklypų dydžių ribojimų įvedimo miškuose, bus gera proga atsakingoms ES institucijoms įvertinti ne tik miškams taikomus ribojimus, bet ir praktiką, kuri Lietuvoje jau bene dešimt metų taikoma koncentruojant žemės ūkio valdas į stambius vienetus – todėl nelygioje konkurencinėje kovoje subujoja stambūs vietos žemvaldžiai.
„Ieškosime galimybių kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nuosavybės teisių ir konkurencijos ribojimų“, – pridūrė PMSA vadovas A. Pivoriūnas.
