„Koncentraciją derėtų riboti, bet ne per ploto nustatymą, o įgalinant jau dabar egzistuojančius miško saugiklius ir panaudojant konkurencijos įstatymo suteikiamas teises“, – Eltai sakė A. Gaižutis.
„Beje, ponia Šovienė (prezidento patarėja teisės klausimais – ELTA), pristatydama prezidento veto Seimo posėdžių salėje, parlamentarams šnekėjo, bet nelabai kas išgirdo. Pasaulyje yra kai kuriose valstybėse taikomas toks apribojimas, kad didžiosios korporacijos nevaldytų daugiau nei joms suteikia įstatymas, bet ne hektarais, o procentais.
Švedijoje yra nustatyta, kad korporacijos, tame tarpe ir valstybinė miškų įmonė negali valdyti daugiau miškų nei 25 proc. visų Švedijos miškų. Mūsų atveju jos sukurtos priešingais argumentais“, – pridūrė A. Gaižutis.
Anot jo, daugiausiai koncentracijos rinkoje turi Valstybinė miškų urėdija, kuri yra pastatoma prieš smulkiuosius miškų savininkus.
„Kai buvo daroma urėdijų reforma, viena urėdija buvo per maža efektyviai ekonominei veiklai. Mažiausia urėdija buvo 25 tūkst. ha, urėdijos tuo metu siekė 60-90 tūkst. ha.
Buvo argumentuojama, kad tokiame kompaktiškai valdomame plote yra neįmanoma ekonomiškai gyvybingai išsilaikyti, o privačiai nuosavybei kažkodėl sumąstyta nustatyti kitokį apribojimą. Galios koncentraciją reikėjo taikyti ir patobulinti konkurencijos įstatymo rėmuose, tą siūlė ir Prezidentūra“, – Eltai sakė LMSA pirmininkas.
A. Gaižučio manymu, politikams pirmiausia derėtų susirūpinti žmonėmis, kurie neparduotų jau turimo miško, o ne tais, kurie juos nuperka, nes nuperka dažniausiai skaidriai dirbantys asmenys.
„Mes prašėme kelti klausimą, kodėl žmonės parduoda tuos miškus ir kodėl pradėjo nuo 2015 m. parduoti daug daugiau nei prieš tai (...) atsiranda visokie draudimai, apribojimai. Nuo praeitų metų buvo didelio masto apribojimu, draudimų vajus, kurie niekaip neseka kartu su kompensacijomis už praradimus privačios nuosavybės naudojimo.
Dabar bus naudojamasi proga susipirkti mišką iš žmonių pigiai. Tik pradėjus parlamentarams šnekėti apie tuos apribojimus, miško kainos krito bene trečdaliu. Geriau būtų kreipti dėmesį, kodėl savininkai vis gausiau pardavinėja (mišką – ELTA)“, – komentavo A. Gaižutis.
Už G. Nausėdos veto atmetimą Seime balsavo 90 Seimo narių, prieš – 8.
Seimo Kaimo reikalų komitetas Seimui taip pat siūlė nepritarti prezidento G. Nausėdos veto dėl miškų įsigijimo ribojimo įstatymo ir priimti visą įstatymą be pakeitimų.
Komitetas už šį siūlymą balsavo vienbalsiai.
Pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanijos „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“.
Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.
