„Vieša paslaptis, kad dabartiniame Ūkininko ūkio įstatyme yra palikta spraga, kuri leidžia ūkininko pažymėjimą turinčiam asmeniui, jam priklausančiame 0,5 ha ploto sklype statyti sodybą ten, kur statyti naujus pastatus yra draudžiama pagal rajonų Bendruosius arba saugomų teritorijų tvarkymo planus.
Pripažinkim, sunku įsivaizduoti sėkmingą ūkininką turintį vos 50 arų sklypą. Todėl nerimą kelia faktai, kad tokia įstatymo spraga nevengiama naudotis net valstybės saugomose teritorijose, dėl kurių atsiradimo vietos bendruomenės, specialistai ir aplinkosaugininkai tariasi dešimtmečiais“, – pastebi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, liberalas Simonas Gentvilas.
Kaip rodo dabartinio įstatymo taikymo praktika bei statistiniai duomenys, nustatytu žemės ūkio paskirties žemės sklypo minimalaus ploto 0,5 ha reikalavimu, taikytinu tik ūkininko sodybos statybai, daugeliu atveju naudojasi ne tik tie ūkininkai, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla, bet ir gyvenamąjį namą ketinantys statyti asmenys.
Nors toks plotas nėra pakankamas visos ūkininko sodybos statybai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad vidutinio ūkio dydis Lietuvoje – 9,37 ha, Vilniaus apskrityje (pirmaujančioje pagal ūkininkų ūkių skaičių) – 5,8 ha, o didesni kaip 1 ha ūkiai sudaro net 90 proc. visų Lietuvoje registruotų ūkininkų ūkių.
Siekdamas užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui parlamentaras siūlo didinti naujos ūkininko sodybos statybai reikalingo žemės ūkio paskirties žemės sklypo minimalų plotą nuo 0,5 ha iki 3 ha.
Taip pat įstatyme atsiranda nuostata atsižvelgti į tai, ar tokios statybos galimybė yra numatyta savivaldybės lygmens bendrajame plane.
„Mano teikiamų pataisų tikslas – užtikrinti darnų teritorijų planavimą ir tai, kad lengvata ūkininko sodybos statybai žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galėtų pasinaudoti tik realiai žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys, o ne fiktyvūs ūkininkai. Kita vertus, dėl tokių pataisų tikrai neturėtų baimintis priemiesčiuose namus planuojantys statyti gyventojai.
Net ir turint vos kelis arus žemės ūkio paskirties žemės, per 10 dienų paskirtį į namų valdą galima pasikeisti jau dabar. Tam nebereikia detaliųjų planų. Svarbu, kad tai būtų numatyta savivaldybės Bendrajame plane, – pažymi Seimo narys.
Parlamentaras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti pradėtų statybos procesų tęstinumą, šio įstatymo nuostatos nebus taikomos iki jo įsigaliojimo jau pradėtiems rengti statinių projektams dėl kurių buvo pasirašyta projektavimo darbų ar gauti specialieji reikalavimai ir nuo jų gavimo dienos nepraėjo daugiau kaip 5 m., taip pat pradėtoms statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroms.
