Grūdų augintojai jau skaičiuoja, kiek negaus suplanuotų pajamų, o štai grūdų perdirbėjai neišsižada ir juodžiausio scenarijaus, kad dėl prastos grūdų kainos gali įvykti ir maisto produktų bei pašarų kainų šuolis.
Tuo tarpu ekonomistai tikisi, kad tokio scenarijaus pavyks išvengti, nes pasaulinėje rinkoje javų kainos yra mažos, grūdų pasiūla – kaip niekad didelė, tad žaliavas bus galima importuoti.
Pelnas gali būti gerokai mažesnis
Grūdus superkančios įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys „Rinkos aikštei“ sakė, kad nors kol kas aukštesnės kokybės grūdų kulama daugiau, bet džiaugtis dar nereikėtų, nes javapjūtė tik įpusėjo, o lietingi orai gali viską sugadinti.
Su šia nuomone sutinka ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas, kuris akcentavo, kad mūsų krašto ūkininkai kenčia ne tik dėl prasto derliaus ir sumažėjusių grūdų supirkimo kainų, bet ir dėl šiuose kraštuose prastesnės grūdų kokybės.
Tiesa, užbėgant įvykiams už akių, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Edita Maslauskaitė ramina, jog dėl to kilti maisto produktų ar pašarų kainos neturėtų, tačiau T. Barštys nelinkęs būti tuo visiškai tikras.
Kad nieko gero šie metai nežada grūdų augintojams, patvirtina ir bendrovės „Krekenava“ generalinis direktorius Vaidas Lebedys.
Pasak V. Lebedžio, jo vadovaujama bendrovė nuostolių patirti šiais metais neturėtų, bet jau dabar akivaizdu, kad planuotas pelnas gali ženkliai sumažėti.
Grūdai smulkūs ir nesubrendę
„Mūsų užaugintų grūdų kiekybė tikrai nedžiugina, o kokybė yra maistinė – tik pirmos klasės, – sakė „Krekenavos“ vadovas. – Grūdų parametrai yra aukščiausios, vadinamosios ekstra rūšies, bet jiems trūksta saiko svorio. Tai reiškia, kad grūdai dėl sausros padarinių yra mažesni. Nespėję iki galo subręsti, iš karto sudžiūvo.“
LGAA administracijos direktorius I. Jankauskas stengiasi situacijos labai nedramatizuoti ir sako, jog dėl prastos grūdų kokybės signalų kol kas neturi, bet pripažįsta, kad situacija iš tiesų nėra gera.
„Kokybės prasme šie metai panašūs į praėjusius: daug smulkių grūdų, mažesnis jų glitimas“, – kalbėjo I. Jankauskas.
Panašios pozicijos laikosi ir „KG Group“ vadovas.
„Dėl karštų orų šalyje derliaus kiekis išties, manoma, bus mažesnis nei prognozuota pavasarį, dėl to nesusiformavo rekordinis derliaus kiekis. Ir nors javapjūtė tik įpusėjusi, šiuo metu stebime, kad aukštesnės kokybės grūdų kulama daugiau. Jei likusi vasara bus lietinga, vėliau nuimamo derliaus kokybė gali ir prastėti“, – apie galimas niūrias prognozes kalbėjo T. Barštys.
Gera situacija pasaulyje skriaudžia Lietuvos ūkininkus
Paprašytas įvertinti situaciją pasaulio grūdų rinkoje, „KG Group“ vadovas sakė: „Ne tik Lietuvoje, tačiau visame regione, įskaitant kitas Europos šalis ir Rusiją, ūkininkai šiemet linkę sandėliuoti grūdus pas save, manydami, kad kainos lygis šiuo metu yra žemas, ypač lyginant su pernai.
Lietuva yra eksportuojanti šalis – bene du trečdaliai grūdų yra išvežama į kitas šalis. Kainos vietinėje rinkoje priklauso nuo pasaulinės paklausos, – pasakojo T. Barštys. – Prognozuojama, kad pasaulinis grūdų derlius šiemet bus žymiai aukštesnis nei pernai.
Be to, grūdų likučiai naujo sezono pabaigoje turėtų didėti, nes dabar pirkėjai neskuba sudaryti kontraktų, o tokiu atveju kainos lieka tame pačiame lygyje. Rinka dar laukia ženklų, pagal kuriuos toliau formuosis kainos.“
Lietuva įtakos neturi
Kad Lietuva neturi jokios įtakos grūdų supirkimo rinkai, patvirtino ir V. Lebedys.
„Dar nuo praėjusių metų pasaulyje yra dideli kviečių pertekliniai likučiai. Dėl to nėra poreikio kilti grūdų kainai ir Lietuvoje“, – sakė javus auginančios įmonės vadovas.
Tiek T. Barščiui, tiek V. Lebedžiui antrina ir I. Jankauskas, kuris taip pat įžvelgia bent dvi grūdų supirkimo kainų kritimo priežastis.
„Pirma – pasiūla nesumažėjo, o tikriausiai šiek tiek ir didėjo. Praėjusiais metais sausra siautėjo didžiojoje Europos dalyje, o ypač Šiaurės šalyse, tačiau šiais metais karščiai Europą pasiekė šiek tiek vėliau, o ir sausra nebuvo tokia intensyvi.
Net Latvijoje džiaugiamasi puikiais derliais, kai Lietuvoje turime problemų, – kalbėjo LGAA administracijos vadovas. – Antra – grūdų biržos dalyviai, o ypač spekuliuojantys, dažniausiai lygina einamųjų metų rodiklius su praėjusių ir pagal tai priima sprendimus dėl grūdų pirkimo/pardavimo.
Kadangi praėjusių metų situacija buvo gan prasta, šie metai pasaulinėje rinkoje nebeatrodo labai blogi ir tokio ažiotažo nebėra.“
Lietuvos ūkininkams galimos baudos
V. Lebedys taip pat pabrėžė, jog kai kurie Lietuvos ūkininkai iš tiesų patirs dvigubų ar net trigubų nuostolių.
„Derlius šiais metais mūsų šalyje prastas, supirkimo kainos mažos, o kai kurie ūkininkai, kurie iš anksto su grūdų supirkėjais yra sudarę sutartis, bet neįvykdys įsipareigojimų, gali susimokėti ir baudas, – nepavydėtiną situaciją apibūdino „Krekenavos“ vadovas. – Pavyzdžiui, jeigu sutartį yra pasirašę, kad pristatys tūkstantį tonų grūdų, bet vis tik neprikuls ir neatveš tiek, tai grūdų supirkėjai gali reikalauti padengti jų nuostolius.
Todėl, kad ir versdamasis per galvą, žemdirbys turi pristatyti tą kiekį, kurį yra įsipareigojęs.“
T. Barštys tvirtina, kad bent jau kol kas viskas vyksta sklandžiai, jokių ženklų, kad ūkininkai negalėtų laikytis įsipareigojimų, šiuo metu nėra.
„Be abejo, visuose teisiniuose kontraktuose numatomos sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau realybėje, esant tokiai nepalankiai ūkininkams situacijai, visada bendradarbiaujame ir stengiamės surasti mažiausiai nuostolingą jiems išeitį“, – apie kompromisus kalbėjo „KG Group“ vadovas.
Ir čia pat pridūrė, jog derliaus kiekis šiais metais yra mažesnis nei buvo prognozuota pavasarį, bet tikriausiai jis bus didesnis nei pernai. Būtent dėl šios priežasties krito ir kainos.
„Be to, aukštesnės kokybės grūdų proporcija, lyginant su žemesnės klasės grūdais, šiųmetiniame derliuje yra didesnė. O geresnės kokybės grūdų kaina yra aukštesnė.
Turbūt dėl prastos praeitų metų patirties vyravo nenoras priimti sprendimo net stebint rekordinius pasėlių plotus bei laikant pakankamai aukštas grūdų supirkimo kainas ne tik Lietuvoje“, – svarstė T. Barštys.
Ekonomistų prognozės taip pat neguodžia
Lietuvos ūkininkams ir grūdų augintojams prastą scenarijų numato ir LLRI vadovė Edita Maslauskaitė.
„Jei aplinkybės nepasikeis ir išliks tokios kaip dabar – sausros nualintas derlius Lietuvoje ir, palyginti su pernai rugpjūčiu, žemos javų kainos tarptautinėse rinkose – Lietuvos ūkininkams sezonas bus skaudus ir nuostolingas“, – nedaugžodžiavo instituto prezidentė.
Tiesa, V. Lebedys guodžiasi bent jau tuo, kad nuostolių dėl prasto javų derliaus patirti neturėtų.
„Mums baudos negresia. Mes viską darėme konservatyviai: iš anksto esame sudarę sutartis, optimaliai apskaičiavę ir pardavę kiekį, kurį tikrai prikulsim.
Jokių nuostolių dėl nepristatyto kiekio neturėsime, bet jau dabar galime pasakyti, kad dėl mažesnio nei įprastai derliaus, dalies planuojamų pajamų nesurinksim.
Kol dar nėra pasibaigusi javapjūtė, sunku pasakyti, kiek tiksliai, bet manome, kad galime netekti apie 20 procentų planuotų pajamų“, – apie situaciją kalbėjo „Krekenavos“ vadovas.
Kainos augti neturėtų, bet...
Dėl prasto javų derliaus Lietuvoje jau nuogąstaujama, kad gali brangti kai kurie maisto produktai bei pašarai. LLRI instituto vadovė ramina, jog dėl to baimintis nereikėtų, tačiau šimtaprocentinės garantijos vis tik nėra.
„Stipriai kilti pašarų ir susijusių maisto produktų kainos neturėtų, nes yra galimybė miltus/pašarus importuoti“, – sakė E. Maslauskaitė.
T. Barštys kalbėdamas apie galimą maisto bei pašarų kainų augimą, taip pat nebuvo linkęs garantuoti, jog jos nesikeis į didesnę pusę.
„Kol kas anksti kalbėti apie besiformuojančias miltų kainas, nes gamyboje šiuo metu naudojami seno derliaus grūdai. O naujos kainos ir kokybės tendencijos dar tik formuojasi“, – aptakiai sakė „KG Group“ vadovas.
Optimistiškiausias šiuo klausimu išlieka LGAA administracijos vadovas – jo nuomone, kainos kilti neturėtų.
„Šiemet grūdai pigesni nei pernai, Lietuvoje jų yra tikrai pakankamai, o galutinio produkto savikainoje grūdų kaina sudaro itin nereikšmingą dalį, – sakė I. Jankauskas. – Jau praėjusiais metais diskutavome, kad duonos kainoje grūdų kaina sudaro apie 3–5 proc., tad jos pokytis, kad ir 20 proc., sudarys tik keleto centų įtaką galutinio produkto kainai.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva yra vienas iš didžiausių grūdų eksportuotojų ES, pakliūna į top 5, tad vietinei rinkai grūdų tikrai pakaks.“
