Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, trečdaliu smukęs žaliavos eksportas liudija apie tai, kad pieno supirkėjams apsimokėjo pieną parduoti šalies viduje.
„Šiųmetė vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra didesnė nei pernykštė. Pagrindinė rinka, kur keliauja lietuviška žaliava – Lenkija, taip pat dalis pieno parduodama latviams. Tai kad pienas lieka Lietuvoje, liudija apie konkurencingas supirkimo kainas mūsų šalyje“, – pranešime cituojamas E. Simonis.
Penkių mėnesių vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu ir siekė 300 eurų už toną.
Pasak E. Simonio, lietuviškos žaliavos realizaciją Lenkijoje šiais metais apsunkino ir tai, kad kaimyninės šalys gerokai padidino pieno gamybos apimtis savo šalyje.
Šįmet per keturis mėnesius Lenkijoje pieno ūkiai pagamino 3,6 proc. daugiau pieno nei pernai tuo pat metu.
„Tai reikšmingas statistinis pokytis, nes Europos Sąjungoje sausio-balandžio mėnesiais pieno gamyba išaugo nežymiai, vos 0,3 proc.“, – kalba E. Simonis.
Per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, natūralaus riebumo pieno importas eksportą viršijo beveik 8 kartus – į Lietuvą įvežto natūralaus pieno kiekis sudarė daugiau kaip 180 tūkst. tonų, arba 3,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Žalio pieno importo rodikliai išliko stabilūs – daugiausia, apie du trečdalius, žaliavos įvežta iš Latvijos, o likęs kiekis iš Estijos“, – sako E. Simonis.
Pasak jo, Lietuvos perdirbėjai pieną importuoja iš šiaurinių kaimynų, kadangi šalyje pieno perdirbama daugiau, nei jo pagaminama prekiniuose pieno ūkiuose.
Pagal Lietuvoje pagamintų pieno produktų suvartojimą, apie 40 proc. jų parduodama vidaus rinkoje, o likusi didesnė jų dalis eksportuojama.
