„Teigiamai vertiname tai, kad politikai yra susirūpinę, jog reikia prevenciškai imtis žingsnių apriboti galimą kapitalo koncentraciją, kad netaptų dominuojančiu rinkoje“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė Miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.
„Tačiau iš vienos pusės turime didžiulę įmonę Valstybinę miškų urėdiją (VMU)MU, kuri šiandien valdo daugiau kaip pusę Lietuvos miškų, o, antra, ne ploto apribojimu pasaulio, ES šalys sprendžia šitą koncentracijos saugiklio problemą“, – pridūrė A.Gaižutis.
Jis teigė, kad, pavyzdžiui, Švedijoje nuo XX amžiaus pradžios galioja taisyklė, kad tiek valstybinėms, tiek privačioms didelėms korporacijoms savo nuosavybėje negalima turėti daugiau nei 25 proc. viso tos šalies miškų ploto.
„Siūlėme ir mūsų politikams būtent tokiu principu įvesti teisinį reguliavimą. O nuėjo paprastesniu keliu – įrašyti maksimalų hektarų skaičių. Matome, kad įstatymas skylėtas ir jis, pasitelkus teisininkus ar notarus, lengvai apeinamas“, – teigė A.Gaižutis.
Anot jo, konkurencija rinkoje bus apribota ir sumažės parduodamos žemės kainos, todėl pardavėjai negaus pajamų ir tuo pasinaudos mažesnę kainą norintys mokėti pirkėjai.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė laikino aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos siūlymui nustatyti, kad vieno fizinio ar juridinio asmens galimas įgyti bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršytų 1,5 ha.
Miškų įstatymo pakeitimo projektas parengtas, kaip teigiama, siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams.
Pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanijos „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“.
Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 metų pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.
