Tai yra labai svarbu siekiant užkirsti kelią bulvių žiedinio puvinio (BŽP) plitimui Lietuvoje. Bulvių žiedinis puvinys pažeidžia tiek bulvių antžeminę dalį (ligos apnikti augalai vysta ir žūva), tiek bulvių gumbus (bulvės praranda prekinę išvaizdą, pūva). Nors BŽP pažeistos bulvės nėra kenksmingos žmogaus sveikatai, ši liga derlių gali sumažinti net iki 70 proc.
Be to, ligos sukėlėjai ant įvairių paviršių (pavyzdžiui, ant sandėlio sienų ar technikos) gali išgyventi iki dvejų metų ir ilgiau, dėl to patalpas bei techniką po paskutinio sąlyčio su bulvėmis siūloma reguliariai dezinfekuoti.
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, pasitaiko šios ligos židinių, todėl šiai problemai skiriamas didelis dėmesys visoje Bendrijoje.
Pasak Augalininkystės tarnybos direktoriaus Sergejaus Fedotovo, deklaruojantieji vieną ir daugiau hektarų bulvių pasėlių Paraiškų priėmimo informacinės sistemos bus iš karto informuojami apie būtinybę registruotis Fitosanitariniame registre, kartu bus pateikiami ir Augalininkystės tarnybos kontaktai išsamesnei informacijai gauti.
Registruojantis Fitosanitariniame registre vertinama fitosanitarinė situacija bulvių augintojo ūkyje, o jame nustačius BŽP židinį – imamasi būtinų priemonių šios pavojingos ligos sukėlėjui sunaikinti.
Laboratoriniai tyrimai Lietuvos ūkininkams papildomai nekainuoja, nes išlaidos dengiamos iš Europos Sąjungos finansuojamos kenksmingųjų organizmų stebėsenos programos.
Maistines bulves rinkai tiekiantiems ūkio subjektams bei 1 ir daugiau hektarų bulvių turintiems žemdirbiams reikalavimas registruotis Fitosanitariniame registre išdėstytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme.
Nustatytoje tvarkoje taip pat numatyta, kad kiekvienais metais dėl bulvių sveikatingumo turi būti tiriami 25 proc. visų Fitosanitariniame registre registruotų maistinių ir 100 proc. sėklinių bulvių ūkių.
Tiesa, tie maistinių bulvių augintojai, kurie laikosi fitosanitarinių reikalavimų ir išvengia ūkiuose bulvių kenksmingųjų organizmų, nuo šių metų bus tikrinami rečiau – ne kiekvienais metais, bet kas ketverius metus, siekiant įsitikinti, ar jų taikomos prevencinės priemonės tebėra efektyvios.
„Nėra bulvių veislių, atsparių šiai bakterijai, todėl, norint sustabdyti šio užkrato plitimą, būtina laikytis griežtų fitosanitarinės kontrolės priemonių. Labai daug priklauso ir nuo pačių žemdirbių, todėl kartu su bulvių augintojais ir Lietuvos daržovių augintojų asociacija deriname veiksmus ir priemones kovojant su šia bulves naikinančia liga“, – sako S. Fedotovas.
Ūkininkas, norintis užsiregistruoti Fitosanitariniame registre, už šios administracinės paslaugos teikimą turės sumokėti vienkartinę valstybės rinkliavą (28 eurai). Registracija galioja tol, kol asmuo ar įmonė vykdo veiklą.
Bulvių ir kitų augalų pasėlius galima deklaruoti seniūnijoje, kurioje registruota pareiškėjo žemės ūkio valda, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biure, taip pat savarankiškai internetu, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos.
