Tačiau jau dabar akivaizdu, kad šių pinigų veikiausiai pakaks tik avarinėms situacijoms likviduoti. Biudžetas – ne guminis, pinigų yra tiek, kiek yra, tačiau palyginus žemės ūkio plėtrai ir melioracijai skirtus 40 tūkst. eurų su kitomis paskirstyto biudžeto eilutėmis, jokie komentarai, atspindintys Kėdainių politikų požiūrį, tampa nebereikalingi, nes skaičiai – labai iškalbingi.
Žemės ūkiui ir melioracijai daugiau pinigų nėra, tačiau štai, pavyzdžiui, kūno kultūros ir sporto plėtrai, nepagailėta daugiau kaip 573 tūkst. eurų, iš kurių net 183 tūkst. eurų atiteks privačiam krepšinio klubui.
Suremontuos tik kelis objektus
Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas, paklaustas, kiek planuojama už 40 tūkst. eurų suremontuoti lietaus kanalizacijos – drenažo sistemų, sakė: „Paprastai kasmet remonto darbus atliekame 8–10 objektų. Tikimasi, kad maždaug tiek darbų bus atlikta ir šiemet. Darbai bus atliekami balandžio–spalio mėnesiais.“
Tiek pernai, tiek ir užpernai lietaus kanalizacijos – drenažo sistemos remonto darbams atlikti buvo skiriama tiek pat pinigų – po 40 tūkst. eurų.
Pasak A. Žviko, lietaus kanalizacijos – drenažo sistemos remonto darbai bus vykdomi eilės tvarka pagal gyventojų ar seniūnų pateiktus prašymus.
„Šiemet turėjome vieną prašymą dėl Šėtos seniūnijos Pagirių miestelio drenažo sistemos remonto. Remonto darbai jau atlikti. Daugiau prašymų kol kas neturime“, – sakė A. Žvikas.
Jokių kitų kriterijų, kuriais remiantis bus atrinktos gyvenvietės, kurių kanalizacijos – drenažo sistemos pirmiausia reikalauja remonto, savivaldybė nenurodo.
Kiek reikėtų pinigų, nepaskaičiuota
A. Žvikas teigia, kad Kėdainių rajone drenažo sistemų nusidėvėjimas siekia net 90 procentų, tačiau kuriose gyvenvietėse situacija yra geriausia, o kuriose – prasčiausia, neįvardija.
Taip pat nežinoma ir kiek iš viso reikėtų pinigų, kad Kėdainių rajone būtų išspręstos lietaus kanalizacijos – drenažo sistemų problemos. Tam, kad tai suskaičiuoti, reikalingi techniniai projektai. Taigi, niekas nežino ir to, kiek metų prireiks šioms problemoms išspręsti.
„Tai priklauso nuo savivaldybės biudžeto investicijų“, – sako A. Žvikas.
Suma turėtų būti gerokai didesnė
Tai, kad lietaus kanalizacijos – drenažo sistemų remonto darbams numatyta per mažai pinigų, neabejoja ir būsimasis rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.
„Šiems darbams atlikti numatyta labai maža suma. Vargu ar jos užteks vien tik būtiniesiems remonto darbams – avarinių situacijų šalinimui, kai drenažo sistemos sulūžta ir žmonių turtą pradeda semti vanduo. Tos bėdos, kurios nesprendžiamos jau ne vienerius metus, panašu, kad taip ir liks neišspręstos.
Pavyzdžiui, Meironiškiuose, kai palyja, yra semiama dalis vienos gatvės. Tikėtina, kad kažkada ten kasant tvenkinį buvo sugadintas drenažas, tad kenčia gyventojai – vanduo semia ne vieną sodybą, bet ši problema nesprendžiama jau ne vienerius metus – drenažo niekas netvarko, nes tam reikia didelių lėšų ir tiek neskiriama. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių. Nemažai tokių pavyzdžių galima rasti ir kitose gyvenvietėse.
Taigi, akivaizdu, kad šiai problemai spręsti reikėtų skirti ne 40 tūkst. eurų, bet bent kelis kartus daugiau pinigų, kad žmonės pajustų realią naudą“, – sako A. Kacevičius.
Nėra tikslių drenažo sistemų žemėlapių
Problemos dėl drenažo tinklų yra aktualios visose rajono seniūnijose.
Drenažo sistemos dažniausiai yra sugadinamos kasant žemę statinių pamatų įliejimui, kasant tvenkinius ar pananšiai.
Drenažo sistemas sugadina ir sunkioji žemės ūkio technika. Ypač tai aktualu vėlyvą rudenį, kuomet iš pažliugusių laukų vežami cukriniai runkeliai. Jei tik drenažo sistemos yra arčiau žemės paviršiaus, sunki technika klimpsta ir, užkabinusi drenažo sistemas, jas sugadina.
Apsaugoti drenažo tinklus nuo tokių netyčinių sugadinimo atvejų nėra jokių galimybių, mat savivaldybės Žemės ūkio skyriaus turimi drenažo sistemų žemėlapiai yra labai seni, likę dar nuo sovietinio laikmečio ir labai netikslūs.
