Lietuvoje mazgelinis dermatitas nenustatytas, tačiau grėsmė egzistuoja. Nustačius šios ligos protrūkį bet kurioje kaimyninėje valstybėje, reikėtų skubiai imtis prevencijos priemonių.
Mazgelinis dermatitas (žvynelinė/gumbelinė) – tai virusinė galvijų liga, kurią sukelia capripox virusas. Klinikiniai požymiai ryškiausiai pasireiškia melžiamoms karvėms laktacijos piko metu ir jauniems veršeliams.
EFSA ataskaitoje dėl mazgelinio dermatito plitimo Pietryčių Europoje buvo išanalizuota epizootinė šios ligos situacija bei naujausi duomenys, pateiktos rekomendacijos. Ataskaitoje teigiama, kad naujų protrūkių Pietryčių Europoje 2018 m. nebuvo registruota. 2017 m. protrūkių skaičius smarkiai sumažėjo – buvo registruoti 385, tuo tarpu 2016 m. buvo nustatyti 7 483 protrūkiai.
2018 m. šiame regione daugiau nei 2,5 mln. galvijų buvo vakcinuoti, tai sudarė daugiau nei 70 proc. viso regiono galvijų. Paskutiniai duomenys parodė, kad šiame regione ligos nėra. Tačiau mazgelinis dermatitas vis dar nustatomas Rusijoje, Turkijoje ir Sakartvele, šiose šalyse atitinkamai 2018 m. registruoti 63, 46 ir 6 protrūkiai.
Atsižvelgiant į besitęsiančią ligos patekimo grėsmę iš ligos apimtų šalių ir teritorijų, ataskaitoje rekomenduojama 2019 m. tęsti vakcinacijos programą didelės rizikos Balkanų teritorijose – Graikijoje, Bulgarijoje, Albanijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Kosove ir pietinėje Serbijos dalyje. Tikimasi, kad bet kuri šalis, nutraukusi vakcinacijos programą, įgyvendins ligos kontrolės sistemą pagal Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) nustatytą schemą ir taip įrodys ligos neapimtos šalies statusą. Tokią ligos kontrolės schemą pernai sėkmingai įgyvendino Kroatija. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius pažymi, kad dėl šių priežasčių buvo parengtos ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pateiktos dvi mokslinės nuomonės.
Mokslinėje nuomonėje dėl mazgelinio dermatito (žvynelinės/gumbelinės) patekimo į Lietuvos teritoriją rizikos buvo apžvelgta galvijų mazgelinio dermatito epidemiologinė situacija ES šalyse, įvertinta ligos patekimo rizika į Lietuvos Respublikos teritoriją bei pateiktos rekomendacijos dėl gyvulių prekybos.
Antrojoje mokslinėje nuomonėje buvo atnaujinta galvijų mazgelinio dermatito epidemiologinės situacijos apžvalga, pateiktos rekomendacijos, kaip suvaldyti mazgelinį dermatitą jam pasireiškus kaimyninėse šalyse bei rekomendacijos, kaip suvaldyti mazgelinį dermatitą jam pasireiškus Lietuvoje.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra pasirengęs atlikti diagnostinius mazgelinio dermatito tyrimus. Pasak Instituto Serologinių tyrimų skyriaus vedėjos dr. Jūratės Buitkuvienės, Institute yra įdiegti laboratorinių tyrimų metodai šios ligos diagnostikai. Specialistai dalyvauja ES referentinės Capripox genties virusų sukeliamų ligų laboratorijos veikloje, dalyvauja tarptautiniuose palyginamuosiuose tyrimuose, todėl yra pasirengę atlikti tyrimus ligos įtarimo atveju.
Mazgelinis dermatitas diagnozuojamas gyvulių kraujo serume nustatant antikūnus prieš šį virusą, taip pat identifikuojant antigenus molekulinės biologijos tyrimų metodais. Virusas sukelia galvijų karščiavimą, atsiranda gumbų po oda, padidėja limfmazgiai.
Mazgelių atsiranda ir gleivinėse, pastebimos išskyros iš nosies ir akių, gali ryškiai pabrinkti oda. Klinikinę diagnozę patvirtina kraujo mėginių laboratoriniai tyrimai.
Virusą platina daugelis kraujasiurbių vabzdžių (uodai, įvairių rūšių kandančios musės ir kt.), liga gali plisti ir per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais, užterštomis transporto priemonėmis ar įranga, virusą gali pernešti ūkio darbuotojai, infekcija gali plisti per pašarus ar vandenį. Dėl šios ligos patiriami dideli ekonominiai nuostoliai.
Mazgelinis dermatitas paplitęs Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, Europoje pirmieji šios užkrečiamosios ligos protrūkiai užregistruoti 2015 m. Graikijoje, o 2016 m. liga išplito į Bulgariją, Makedoniją, Albaniją, Serbiją, Kosovą, Sakartvelą, Armėniją, Azerbaidžianą, Izraelį, Libaną ir Rusiją.
Pastaraisiais metais mazgelinio dermatito protrūkių užregistruota europinėje Turkijos dalyje bei Balkanų šalyse. 2016 m. pradėta regioninė vakcinavimo programa.
