Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Miškų įstatymo pataisas: už balsavo 80, prieš – du, o susilaikė 16 parlamentarų.
Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai leis Lietuvoje lengviau steigti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, taip pat skatins miestų plėtrą.
„Jeigu mes miestuose arba priemiesčiuose kalbame apie neaukštos kategorijos miškus, paprasčiausiai želdinius, kurie savaime yra užžėlę, šiuo metu reikia sudaryti galimybę, kad jie vis dėlto netrukdytų plėtrai“, – Seimo posėdyje sakė konservatoriaus Edmundas Pupinis.
Tuo metu parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas pabrėžė, kad galimybę keisti miško žemės paskirtį reikia vertinti labai atsakingai.
„Sutinku, kad laisvosios ekonominės zonos yra ekonomikos variklis, jei jos išnaudojamos pagal paskirtį, verslas išties yra pritraukiamas, vystosi ir iš to valstybė ir savivaldybė gauna pajamų. Tačiau (...) kviečiu labai atidžiai ir per padidinamąjį stiklą žiūrėti į miško žemės paskirties pakeitimą. Nepulkime į dilgėles stačia galva“, – tvirtino P. Saudargas.
Pataisos numato, kad dėl miško žemės vertimo kitomis naudmenomis spręs Vyriausybė. Ji turės priimti nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai bus valstybinės reikšmės miškai – dėl jų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo.
