Tai gali būti pataikavimas rinkėjams. Kalbėdami apie paramą žemės ūkio produktus perdirbančioms įmonėms jų atstovai daro būtent tokią prielaidą. Anot jų, perskirstant Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programos lėšas neapsieinama be politikavimo.
Tad pinigus ketinama išdalyti smulkiausiems rinkos dalyviams, kurių, suprantama, yra daugiau nei stambesnių.
Taip ir neišspaudė atsakymo
Ugnies į žibalą buvo šliūkštelėta sausio pabaigoje, per KPP įgyvendinti skirtą Stebėsenos komiteto posėdį.
Jame kalba sukosi apie tai, kad investicijomis, kurios skiriamos žemės ūkio produktams perdirbti, rinkodarai bei plėtrai, galės naudotis visi, kas netingi.
Šie pinigai dalijami pagal priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“.
Anksčiau į perdirbimo sektoriui skirtą paramą galėdavo pretenduoti tik eksportu užsiimančios bendrovės.
Jų atstovai dabar tvirtina, jog padalijus apie 24 milijonus eurų tiesiog ūkininkams šioms įmonėms pinigų neliks.
Tuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuo praėjusio ketvirtadienio „Lietuvos rytui“ nesugebėjo paaiškinti, kaip keisis KPP krepšeliai. Matyt, šiuo metu visas dėmesys tenka kraustynėms į Kauną.
Praras investicijų galimybę
„Iki šiol parama ūkiams modernizuoti ir produktams perdirbti buvo atskirta. Į perdirbimo lėšas teoriškai galėjo pretenduoti tiktai tos įmonės, kurios iš produktų perdirbimo gauna ne mažiau kaip pusę pajamų.
Mažesniems gamintojams – žemdirbiams, kurie imasi smulkios pirminės gamybos, – buvo skiriama lėšų iš kitų krepšelių. Bet dabar viską užsimota pakeisti“, – piktinosi Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Jo teigimu, būtent Stebėsenos komiteto posėdyje buvo sutarta padidinti pretendentų ratą į perdirbti skirtus pinigus. Ir net pateikta formuluotė, kad jų galės pasiimti „pirminės žemės ūkio gamybos subjektai, kurie pareiškė norą perdirbti savo žaliavą“.
„Vadinasi, žemdirbys gali neturėti jokios gamybos patirties, bet „pagalvoti“, „paplanuoti“ ir tiesti ranką link pinigų“, – stebėjosi E.Mackevičius.
Didiesiems – viena parama
Anot Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms atstovaujančio Egidijaus Simonio, kone visa ES fondų parama, kuri pasiekia Lietuvą per Ūkio ar Žemės ūkio ministerijas, atitenka mažoms ir vidutinėms bendrovėms.
„Iš esmės vienintelė galimybė didžiosioms mėsos, pieno, grūdų, paukštienos perdirbimo įmonėms gauti lėšų investicijoms ir buvo minėtoji KPP priemonė. Bet per Stebėsenos komiteto posėdį nutarta paramos krepšelius kitaip sustatyti.
Mes laukėme paramos, nes reikia lėšų investicijoms į valymo įrenginius, sandėlius, reikia jų skirti infrastruktūrai pagerinti. Bet dabar, kai iš to paties krepšelio bus maitinami ir smulkūs perdirbėjai, tos galimybės tiesiog nebeliks“, – kalbėjo E.Simonis.
Pastarąjį kartą didžiosios žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės parama tepasinaudojo 2015–2016 metais – gavo investicijų pagal senąją KPP.
O dabar iš eksportuojančių įmonių, kurioms reikia atnaujinti įvairią įrangą, atimama galimybė pasinaudoti vienintele likusia parama.
„Šiuo finansavimo laikotarpiu nė viena perdirbimo įmonė nėra gavusi projektams lėšų. O ir ankstesnės paramos intensyvumas buvo mažas. Dabar jis numatytas didesnis, bet atrankos kriterijai tokie, kad juo pasinaudoti mums net nebus įmanoma. Tai – principinis pažeidimas“, – sakė E.Mackevičius.
Nepasivijo kooperatyvų
Pasak E.Mackevičiaus, nerimo banga kilo, kai ministro Broniaus Markausko laikais nebuvo surinkta pakankamai smulkiųjų gamintojų paraiškų.
Tada kilo grėsmė, kad KPP nebus deramai įvykdyta.
„Ministerija aiškino skirsianti mažiau pinigų, kad projektus teiktų ir mažos įmonės. O jei liks lėšų, per paskutinį paraiškų rinkimo etapą bus sudaryta galimybė konkuruoti dėl pinigų ir didesnės bendrovėms.
To laukėme ir tikėjomės. Nes paaiškėjo, kad KPP tikslus pavyko pasiekti, priežasčių taisyklėms keisti nebuvo.
Bet dabar, kai pagaliau atsirado galimybė ir mums pretenduoti į paramą, į gardą ministerija sumanė suleisti smulkiuosius, net ir jokios gamybinės patirties neturinčius pareiškėjus.
Taip dabar jie gali pretenduoti ne tik į modernizavimui, bet ir perdirbimui skirtus pinigus. Norėjome, kad įmonės gautų po didesnę paramos sumą, bet smulkiųjų visada bus daugiau, mes niekada negalėsime nustelbti ūkininkų balso. Todėl ŽŪM turi išlaikyti pusiausvyrą tarp pirminės ir antrinės gamybos. Dabar tai pažeidžiama“, – sakė E.Mackevičius.
Pavyzdžiui, pernai renkant paraiškas projektai pritarimą gaudavo tik tada, kai vertinimo balas nebuvo mažesnis už 35. Įmonės, kurios bandė teikti projektus, gavo po 37–38 balus, tačiau kooperatyvai – kone po 60–70 balų. Tad jos nebuvo ir nebus pajėgios konkuruoti dėl paramos.
Suma – dar nežinoma
Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, kol kas galutinio sprendimo nėra, bet Stebėsenos komisijos pasėdyje buvo nutarta smulkiems bei vidutiniams ūkiams sudaryti daugiau galimybių pasinaudoti parama, ypač susikooperavusiems.
„Posėdyje kalbėta apie 48 mln. eurų perskirstymą, bet vėliau suma sumažinta perpus. Kiek iš tikrųjų, dar nežinia“, – sakė pašnekovas.
Tuo metu žemės ūkio bendrovėms atstovaujantis teisininkas Jonas Sviderskis mano, kad nuogąstauti dėl smulkiųjų ūkininkų konkurencijos nėra reikalo.
„Buvo laikas, kai Lietuvoje už KPP pinigus mažų skerdyklų priviso lyg pas šunį blusų. O kas po to? Neatsirado tiek daug tos gamybos. Žemės ūkio įmonės prisidarė „kioskelių“ – pristeigė perdirbimo cechų.
Bet atėjo iš ES direktyva, ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba daugelio jų veiklą turėjo sustabdyti, nes po vienu stogu atsidūrė ir žalia mėsa, ir jos gaminiai.
Bet tie, kurie pakluso direktyvos reikalavimams, liko. Jie toliau prekiauja žemės ūkio turgeliuose. Taip ir pridėtinė vertė kuriama, ir užimtumas didesnis“, – svarstė J.Sviderskis.
