Profsąjungos pranešime teigiama, kad NŽT centrinio padalinio perkėlimas iš vieno miesto į kitą, keičiant buveinės adresą, pagal Darbo kodeksą yra esminis pakeitimas su visomis iš to einančiomis pasekmėmis, išeitinėmis išmokomis darbuotojams ir kitomis išlaidomis. Anot pranešimo, tokia administracinė pertvarka gali būti prilyginta reorganizacijai, kuri NŽT jau buvo įvykdyta prieš metus.
„Vyriausybės programoje nėra numatytas Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio, kaip ir kitų Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžių įstaigų perkėlimas į Kauną. Vyriausybės programos 235 punkte rašoma: „Stiprindami regioninę politiką, išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi ministerijas – Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją“. Jokių užuominų apie NŽT centrinio ar kurio nors kito padalinio perkraustymą. Vyriausybės programoje kalbama tik apie tokios galimybės analizę. Bet analizės mes nematome. Jokio ekonominio pagrindimo nėra. Nėra jokių skaičiavimų, jokios šio projekto naudos bei kaštų analizės“, – pranešime sako NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Kaip teigia NŽT, skaičiavimai rodo, kad vien tik NŽT centrinio padalinio perkėlimas iš Vilniaus į Kauną valstybės biudžetui kainuos apie 2 mln. eurų, o kokią naudą duos toks administracinis pokytis tikslių, aiškių, detalių ir pagrįstų skaičiavimų esą nėra.
„Kita vertus, dauguma (daugiau kaip 80 proc.) NŽT darbuotojų šiuo metu dirba regionuose, 50-yje teritorinių padalinių. Nėra jokių kliūčių NŽT interesantams paslaugas gauti ne tik Kaune ar Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, 54-iuose miestuose bei miesteliuose. Kaune tokių padalinių yra net du – Kauno miesto NŽT ir Kauno rajono NŽT. Juose šiuo metu trūksta darbuotojų. Iš 2018 metais skelbtų ir vykdytų atrankų-konkursų į Kauno miesto ir Kauno rajono skyrių specialistų pareigas, dėl pretendentų trūkumo neįvyko kas trečias konkursas. Yra didelė rizika, kad perkėlus NŽT centrinį padalinį jo veikla dėl kvalifikuotų specialistų stokos bus sutrikdyta.
NŽT centrinio padalinio kėlimas į Kauną niekaip nesusijęs ir su regionine politika. Regioninės politikos tikslas yra sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp labiausiai ir mažiausiai išsivysčiusių regionų, tai yra investicijos, švietimas, socialinė ir kultūros politika. NŽT – ne gamybinė organizacija, ji naujų darbo vietų nekuria, jos perkėlimas į Kauną niekaip nepaskatins mažiausiai Lietuvoje išsivysčiusių regionų plėtros. NŽT centrinis padalinys centralizuotai vykdo NŽT turto, dokumentacijos, finansų, personalo valdymą, informacinių sistemų administravimą ir metodiškai vadovauja teritoriniams NŽT padaliniams, atlieka tarp institucinio bendradarbiavimo funkcijas. Centrinio padalinio darbuotojai nuolat dalyvauja politikos formavimo procesuose, bendradarbiauja su kitomis institucijomis, kasdien vyksta į susitikimus, rengiamus Vilniaus mieste įsikūrusiose institucijose – Seime, Vyriausybėje, Vidaus reikalų ministerijoje, Užsienio reikalų ministerijoje, Krašto apsaugos ministerijoje, Aplinkos ministerijoje ir kt.“, – vardijama pranešime.
„Mes tikrai ne prieš reformas, ne prieš permainas ir net ne prieš NŽT kraustymą į Kauną. Mes prieš nepasvertus, nepamatuotus sprendimus. Mes už atsakomybę ir racionalią kaitą. Tokios reorganizacijos, kurios neduoda jokios apčiuopiamos naudos ir tik eikvoja valstybės lėšas, diskredituoja patį reformų turinį, prasmę ir esmę, – sako NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis. – Reforma savo turiniu reiškia kažko pagerinimą, patobulinimą. Skuba šiuo atveju tik diskredituoja patį reformos terminą. Norėtųsi, kad būtų vadovaujamasi liaudies išmintimi – devynis kartus pamatuok ir tik dešimtą kirpk“.
NŽT profsąjunga ragina atskirti NŽT centrinio padalinio perkėlimo į Kauną projektą nuo Žemės ūkio ministerijos perkėlimo projekto, atidėti NŽT centrinio padalinio perkėlimo procedūras tol, kol nebus ekonominio-finansinio pagrindimo ir įvertinti alternatyvas ar nebūtų racionaliau, efektyviau bei ekonomiškai naudingiau NŽT centrinį padalinį kelti į jau planuojamą „ministerijų miestelį“.
Tikslas perkelti ŽŪM į Kauną yra nurodytas Vyriausybės programoje.
Tiesa, kai kurios žemdirbių organizacijos kritikavo šį sumanymą, nes, pasak jų, po perkėlimo darbai atitrūks nuo Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų, priimančių sprendimus, o darbas bus išbalansuotas dėl kelionių.
ŽŪM yra paskelbusi skaičiavimus, jog ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus.
Planuojama, kad jau kitąmet ŽŪM ir jai pavaldžios įstaigos bus perkeltos ir dirbs Kaune, o kovo pabaigoje Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų.
