Tai akcentavo Žemės ūkio rūmų Kaimo plėtros komiteto (KPK) nariai, diskutuodami apie Lietuvos kaimo plėtros programos 2021-2027 m. prioritetus ir tiesioginių išmokų bei investicinės paramos teikimo tvarką. Anot jų, būtina pagaliau keisti ydingą, tik saujelei stambiausiųjų ūkininkų palankią konsultavimo sistemą.
„Vienu metu man atrodė, kad dėl smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių konsultavimo pavyks susitarti su Žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovu Edvardu Makeliu. Deja, kai atėjo laikas susitikti ir aptarti konkrečius sprendimus, situacija radikaliai pasikeitė.
Nujaučiau, kad direktoriui padarė įtaką konsultavimo tarnybos steigėjai – stambiausių ūkininkų interesus ginanti Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio bendrovių asociacija. Šių organizacijų vadovai suprato: kuo daugiau ES paramos gaus smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, tuo mažiau jos atiteks stambiesiems.
Manau, dėl šios priežasties jie pasitraukė iš Žemės ūkio rūmų, – suprato, kad smulkieji ir vidutiniai žemdirbiai jiems nebeleis lengvatinėmis sąlygomis naudotis ES parama“, – aiškino pasitarime KPK pirmininkas Vidas Juodsnukis.
Jo nuomone, tokia padėtimi turėtų susidomėti ir Žemės ūkio ministerija. ES paramą gauna vis tie patys ūkininkai – iki šiol 4 proc. subjektų gavo net 80 proc. visos ES paramos.
„Šiuo metu konsultavimo sistema apima tik apie 5 proc. ūkininkų, todėl neteisinga, kad visa valstybės parama konsultavimo sistemai pasinaudoja tik nedidelė žemdirbių dalis, tarp kurių daugiausia – stambiųjų ūkininkų.
Reikia keisti konsultavimo sistemą. Šią nišą galėtų ir turėtų užimti Žemės ūkio rūmai, o ŽŪM šiam reikalui turėtų skirti finansavimą. Iš tikrųjų tai būtų lėšos konsultuoti smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus“, – sako V.Juodsnukis.
Anot Žemės ūkio rūmų atstovės Sonatos Kisielienės, KPK nariai pasidomėjo ir kaimyninės Lenkijos patirtimi. Šios šalies Žemės ūkio ministerija pasiekė, kad žemės ūkio institucijų tarnautojai bei žemdirbius kontroliuojančių institucijų darbuotojai tuo pat metu užsiimtų ir elementariu konsultavimu.
„Lietuvoje vyrauja tvarka, kad pirmiausia patys žemdirbiai turi pasirūpinti galimybėmis gauti ES paramą pagal kaimo plėtros programas. Ir padėtis nesikeis, jeigu nepakeisime valdininkų supratimo, kad ir jie turi būti žemdirbių konsultantais bei žemdirbiams patarti, kaip pasinaudoti ES parama. Tokia tvarka vyrauja Lenkijoje, todėl šioje valstybėje gali išgyventi ir smulkūs bei vidutiniai ūkiai“, – sakė V.Juodsnukis.
Žemės ūkio rūmų KPK posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius pristatė paskutinius baigiamos ruošti Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos Baltosios knygos papildymus.
„Kodėl Baltajai knygai Žemės ūkio rūmai skiria tiek daug dėmesio? Todėl, kad tai – naujausias strateginis nacionalinis dokumentas, kuriame apibrėžiami svarbiausi žemdirbiams ir kaimo bendruomenėms kylantys kaimo raidos iššūkiai iki 2030-ųjų“, – teigiama ŽŪR pranešime.
Kaimo plėtros komiteto nariai suabejojo Baltosios knygos teiginiais, kad kaimai gali atgimti susigrąžinus emigrantus bei į kaimą pritraukus miestiečius ar įsileidus daugiau imigrantų, ne tik ES šalių piliečių. Jų nuomone, pirmiausia reikia sudaryti palankias sąlygas šiuo metu Lietuvos kaimuose gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms.
„Akivaizdu, kaimų nykimui įtaką daro pasikeitimai žemės ūkyje. Pavyzdžiui, dėl nepalankių sąlygų ūkininkai atsisako gyvulininkystės ir užsiima augalininkyste, o ši sritis nesukuria aukštesnės pridėtinės vertės produktų, jai nereikia daug darbo vietų. Kita priežastis – klaidingas įsitikinimas, kad pelningai ūkininkauti gali tik stambieji ūkiai ir bendrovės. Tačiau tyrimai rodo kitaip, – negavę ES paramos, daugelis stambiausių ūkių dirbtų nuostolingai. Argi ne paradoksalu, kad būtent tokiems ūkiams valstybė skiria daugiausia paramos?“, – stebėjosi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas.
Jis pateikė pavyzdžių, kad vidutinio dydžio ūkiai gali dirbti daug efektyviau. Tai įrodo ir tyrimai, ir padėtis kaimyninėje Lenkijoje, kur pelningai dirba 30-250 ha ūkiai.
Pasak ŽŪR direktoriaus Sigito Dimaičio, jeigu 3 mln. EUR paramos gavęs ūkio savininkas skundžiasi, kad sunkiai išgyvena, tai gavęs 6 mln. EUR paramos jis gali net bankrutuoti.
O Biržų rajono žemdirbių asociacijos atstovo, Biržų savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus nuomone, vertėtų pasimokyti iš savo klaidų: „Tik dėl kažkada itin dosnaus valstybės rėmimo ir žlugo linininkystė“.
Pasitarime kalbėta ir apie kooperavimosi naudą bei problemas, Taip pat KPK nariai ilgai diskutavo dėl tiesioginių išmokų (TI) bei paprastintos investicinės paramos tvarkos tobulinimo. Vieni siūlė palikti dabartinę tvarką, kai už pirmuosius 30 ha skiriama 15 proc. visų TI lėšų. Kiti KPK nariai siūlė paramą padidinti iki 30 proc., tačiau prie galutinio sprendimo dar neprieita.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog reikėtų atidžiau vertinti nuolatinius investicinės paramos prašytojus. Kai kurie ūkininkai tokia galimybe jau pasinaudojo 8-10 kartų, o kitiems nepavyksta surinkti būtinų balų.
