Lenkai buvo paprašę pertraukos, deryboms įkaitus. „Bet dabar jau viskas. Kitą savaitę grąžinamas ir toliau galios ankstesnis susitarimas dėl gyvų kiaulių eksporto iš Lietuvos į Lenkiją ir galios pusmetį“, – praratarė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Ką ir kaip „paspausti“, keliais žodžiais lietuvius buvo pamokęs ES komisaras Vytenis Andriukaitis, vėliau ir pats prisijungęs prie derybų.
Netrūko įtampos
Nors Lenkija nuo gruodžio tryliktosios buvo uždraudusi gyvų kiaulių importą, į Lietuvą lenkiška kiauliena vis tiek buvo vežama be trukdžių.
Ko gero, dėl „kiaulių karo“ šiokios tokios naudos pajuto bent jau vartotojai. Nes kiaulienos pasiūla šoktelėjo, ir tai ėmė spausti kainas žemyn.
„Parašas ant naujos sutartuies bus padėtas pirmadienį, tik dar lieka keletas detalių – Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba turės atlikti papildomų patikrų. To reikia, kad Lenkijai neliktų jokių abejonių dėl to, kad mūsų kiaulės nekelia kiaulių maro grėsmės“, – sakė G.Surplys.
Po pusmečio sutartis turės būti atnaujinta. „Tiesiog sutarėme, kad jeigu nekils jokių epideminių ar biosaugos iššūkių, viskas lieka galioti“, – užsiminė ministras.
Pasak V.Andriukaičio, derybos tik dar kartą paliudijo, kaip svarbu išlaikyti konstruktyvų poklabį. Tai, kad Lietuva, vadovaudamasi 2014-ųjų sprendimu, kuriame numatyta papildoma 15 dienų termino patikra.
Lenkijos pusei taip pat yra svarbūs saugumo reikalai. Problemos buvo aptartos“, – sakė V.Andriukaitis.
Pasak G.Surplio, derėtis teko ilgai, nes AKM grėsmių mato ir lenkai, ir kokias - Lietuva. Diskutuojama dalyvaujant vetererinarijos tarnybų atstovams buvo aiškinamasi, ar gali kiaulių įvežimas iš antrosios apsauginės maro zonos gali sukelti papildomką grėsmę, ar ne.
Pasak Lenkijos žemės ūkio ministro Jano Krzysztofo Ardanowskio, lenkams Lietuva yra svarbi prekybos parnterė, ir jos neprarasti buvo labai svarbu.
Ginčams metas liautis
Paroda afrikiniam kiaulių marui (AKM) atidavė duoklę. Sausio 18-oji Vokietijoje, kur Berlyno parodų centre buvo atidaryta tarptautinė maisto ir žemės ūkio paroda, Lietuvai buvo svarbių dvišalių susitikimų diena.
Bet vis tik vėlokai vakare derybos su lenkais dėl kiaulienos ir gyvų kiaulių eksporto turi vainikuoti praėjusios savaitės darbus. Visą laiką juk buvo baksnojama į šios dienos Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų Giedriaus Surplio ir Jano Krzysztofo Ardanowskio susitikimą.
Kodėl apskritai susiklostė ši situacija? Pokalbis apie tai – su Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovu Algiu Baravyku.
– Lenkai gruodį užkirto kiaulių eksportui kelius, nors Lietuvoje lenkiškos kiaulienos srautas neatslūgo. Kodėl viskas taip susiklostė? – paklausiau A.Baravyko.
– Tai lenkų vidinė problema, kuri buvo permesta ir mums.
Su Lenkija juk prekiavome laikydamiesi ES nustatytų reikalavimų. Mes galėjome vežti pas lenkus kiaules iš antrosios ir trečiosios apsauginės maro zonos. Europos Komisiją įtikinome, kad uždarius prekybą labai mažoje teritorijoje yra labai sudėtinga kiaulininkystės ūkiams.
Išsiprašėme, kad būtų leista prekyba bent jau tarp kaimyninių šalių. Nes maro apsaugos zonos, judant virusą platinantiems šernams iš vienos vietos į kitą, plėtėsi. Jos apėmė Estiją, Latviją, Lietuvą ir gabalą Lenkijos.
Naudojomės tokia prekybos galimybe: Lenkijos skerdyklos pirko kiaules iš stambiųjų Lietuvos ūkių. Sutartys pernai buvo taip parengtos, kad kiekvieną siuntą reikėjo derinti su veterinarijos tarnyba.
Vėliau buvo nutarta, kad veterinarijos tarnyba leidimą prekybai duos pusei metų – nuo gruodžio pradžios iki gegužės pabaigos turėjo galioti leidimas vežti kiaules be atskirų derinimų.
– Bet gruodžio pradžioje Lenkijos ūkininkai ėmė blokuoti kelius – prasidėjo spontaninės akcijos. Ir staiga iš kėdė buvo išverstas Lenkijos veterinarijos tarnybos vadovas. Kodėl kilo tie protestai?
– Afrikinis kiaulių maras atsirado Belgijoje. Gana daug šalių suskato nebeįsileisti iš jos kiaulienos, ir ji plūstelėjo į Lenkiją. Lenkijos ūkininkai tai buvo skaudus smūgis. Jų ūkiai yra maži, sąnaudos – didelės. Situacija jiems gana sunki, ir jie išbėgo į gatves.
Vos ne linčo būdu prasidėjo vilkikų patikrinimai prie skerdyklų. Štai tada lenkai pamatė, kad kiaulių atvežama ir iš Lietuvos. Jie nevertino, kad kiaulės buvo vežamos iš didelių Lietuvos ūkių. Niekas nesigilino, kaip atsirado tokia situcija. Minia „reikalavo kraujo“, ir buvo „paaukotas“ Lenkijos veterinarijos tarnybos pavaduotojas, pasirašęs prekybos susitarimą su Lietuva.
Kas tokioje situacijoje beišdrįstų duoti jį naują? Ir Lenkijos veterinarijos tarnyba atsiuntė lietuviams raštą, kad dėl procedūrinių priežasčių jie stabdo gyvų kiaulių importą.
Štai tada mes ir pradėjome kelti aliarmą. Ir ministras G.Surplys, ir premjeras S.Skvernelis ėmė siųsti signalus, kad galimos ir atsakomosios priemonės. Juk lenkai pažeidė laisvosios prekybos reikalavimus. Ir kitas žingsnis būtų Europos Komisijos įsikišimas į ginčą. Tai – ne dviejų valstybių klausimas, įtampos dėl šios ligos yra daug. Ir dar visko bus.
– Iš kokių ūkių ir kiek kiaulių buvo vežama į Lenkiją.
– Iš keturių stambių ūkių, per mėnesį – apie 10 tūkst. kiaulių.
– Tad jau geras mėnuo, kaip jos liko tvartuose nepaskerstos?
– Vienos liko, kitos buvo paskerstos. Pasiūla smarkiai padidėjo, ir tai ėmė spausti kainas žemyn. Jei mes būtume galėje lenkams pasakyti – nevežkit, būtume pažeidę Europos teisės aktus. O lenkai tai juk padarė.
Aptarė technines detales
Savaitės pradžioje premjeras Saulius Skvernelis su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu aptarė dvišalės prekybvos kiauliena situaciją. Ir paliko galutinį sprendimą dėl prekybos atnaujinimo priimti J. K. Ardanowskiui.
Pernai gruodį Lenkija uždraudė iš didžiosios Lietuvos dalies importuoti kiaulieną ir kiaules, kurios auginamos antroje afrikinio kiaulių maro zonoje – ten, kur yra kritusių nuo maro šernų.
Savaitės pradžioje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika susitiko buvo susitikęs su Lenkijos vyriausiuoju veterinarijos pareigūnu Pawełu Niemczuku.
Jiedu kalbėjo apie abiejų šalių AKM kontrolės ir prevencinių priemonių taikymą ir techninius prekybos kiaulėmis iš regionų, patekusių į II AKM zoną, reikalavimus.
Kiti numatyti G.Surplio susitikimai – su Sakartvelo žemės ūkio ministru Levan Davitashvili, Ukrainos žemės ūkio ministru Maksym Martyniuk, Baltijos šalių žemės ūkio ministrais.
Politinėje darbotvarkėje numatyti susitikimai su Vokietijos kanclere Angela Merkel bei Vokietijos federalinės žemės ūkio ministre Julia Klockner.
