Milžiniška rinka
Atrodytų, kad augalų priežiūros produktų platinimas – specifinė sritis, kuri turi rūpėti įvairioms rinką prižiūrinčioms tarnybos ar už mokesčių surinkimą atsakingoms institucijoms.
Tačiau ji rūpi visiems. Legaliai rinkai tiekiami produktai – lyg vaistai: jie tiriami ir vertinami ne vienerius metus, kol suteikiama teisė jais prekiauti.
Tuo tarpu cheminės medžiagos, esančios falsifikatuose, nėra ištirtos. Nes atlikti tyrimus yra labai brangu.
Nenustatyta, kaip jos pasiskirsto ant augalų bei dirvožemyje bei per kiek laiko suskyla. Tiksliai nenumatytos ir jų naudojimo normos, todėl yra tikimybė, kad tarša lieka grūduose ir duonos, kepinių ar košės pavidalu atsiduria ant žmonių stalo.
Lietuvoje per metus legaliai parduodamų augalų apsaugos produktų vertė sudaro apie 120 mln. eurų. Tačiau dar maždaug trečdalis jų sukasi rinkoje kaip kontrabanda.
Pasak ekspertų, falsifikatai yra parduodami perpus arba trečdaliu pigiau. Štai todėl jų vertės išraiška pakyla maždaug iki 60 mln. eurų.
Atliekant ikiteisminius tyrimus, vienos iš teisėsaugos institucijų pareigūnams į rankas pateko sąskaita-faktūra, liudijanti, kad maždaug 5000 ha žemės dirbanti bendrovė tik už vieną nelegalių pesticidų pirkimą sumokėjo 130 tūkst. eurų. O tokių pirkimų per metus tokia bendrovė atlieka keletą.
Paskaičiuota, kad tokio dydžio ūkiui per metus reikalingų legalių augalų apsaugos produktų vertė sudaro apie 1 mln. eurų. Taigi pagunda ištiesti ranką link gerokai pigesnių kontrabandinių yra didelė.
Pokalbis apie tai, kas vyksta augalų apsaugos primonių rinkoje – su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktore Zita Varanavičiene.
– Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama glifosatams – manoma, vėžį sukeliantiems chemikalams, kurie skirti piktžolėms pasėliuose naikinti, bet kuriuos ūkininkai naudoja ir prieš nuimdami derlių, kad jie išstumtų iš grūdų drėgmę. Kokia situacija? – paklausiau Z.Varanavičienės.
– Taip jau šį kartą susiklostė, kad sprendimus priimantys politikai remiasi minios nuomone, o ne mokslininkų ir ekspertų duomenimis. Žmonės yra klaidinami, nepagrįstai kurstomos emocijos.
Glifosatą kaip augalų apsaugos produktų veikliąją medžiagą vertino Vokietijos ekspertai. Jį rinkose buvo galima registruoti penkiolikai metų, tačiau registracijos terminas buvo sutrumpintas iki 5-erių metų.
Deja, vis dar pasitaiko netinkamo glifasatų naudojimo situacijų. Gerai, kad tiek daug dėmesio skiriama, tarkim, šios medžiagos likučiams grikiuose. Netinkamai naudojamas ir distiliuotas vanduo juk gali būti kenksmingas.
O juk didžiausias triukšmas kilo, kai tarptautinė vėžio tyrimo agentūra, remdamasi senais, nekokybiškai atlikto tyrimo duomenimis, sukėlė nepagrįstą ažiotažą paskelbdama, kad glifosatai yra kancerogenas.
Tačiau ir Vokietijos toksikologai, ir Europos maisto saugos, ir Europos cheminių medžiagų agentūros ekspertai pateikė kitokias išvadas. Svarbiausia jų – glifosato jie neklasifikavo kaip vėžį sukeliančios medžiagos.
Informacijos apie šiuos tyrimus yra labai daug. Vien Vokietijos mokslininkų paskelbta vertinimo ataskaita siekia kone 4 tūkst. puslapių, o kartu su tyrimais – virš 14 tūkst.
Atsiradus poreikiui, augalų apsaugos produktus gaminančios įmonės viešina tuos duomenis, juos galima peržiūrėti užpildžius tam tikrą prašymo formą.
– Koks šiuo metu yra kontrabandinių chemikalų rinkos dydis?
– Tenka pasikliauti tik netiesioginiais vertinimais ar anoniminėmis apklausomis. Nes oficiali statistika kontrabandos nefiksuoja.
Remiantis 2015-ųjų Europos Komisijos tyrimo duomenimis. ES valstybėse augalų apsaugos produktų kontrabanda užima apie 10 proc. rinkos.
Bet pagal tą tyrimą Lietuva yra „lyderė“ – falsifikatai sudaro 17-23 proc. ūkininkams parduodamo šių chemikalų kiekio.
Tačiau tai – sąlyginiai procentai, apskaičiuoti pagal ES sukurtą metodiką. Praktika liudija kitką – iš visų ūkininkų sunaudojamų chemikalų, tikėtina, maždaug trečdalis yra nelegaliai įveržti arba falsifikuoti produktai.
Problema tebėra aktuali, nepaisant, kad asociacija, bendradarbiaudama su teisėsaugos institucijomis, bando užkirsti tam kelią.
– Ar nors vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su kontrabanda, yra pasiekęs teismą?
– Keletas ikiteisminių tyrimų artėja link pabaigos. Viena byla, pradėta 2015-aisiais, 2018-aisiais pasiekė teismą.
Tyrimai yra sudėtingi, kadangi falsifikatų prekybos keliai driekiasi per kelias valstybes, pavyzdžiui, kuriant jose ofšorines (neapmokestinamas) kompanijas.
Platinimo schemos panašios į akcizinių nelegalių prekių pardavimą: gaminiai gabenami iš sandėlio į sandėlį po įvairias valstybes, dokumentai forminami tarsi tai būtų tranzitas, galų gale kroviniai „ištirpsta“ ir nebeaišku, kur atsiranda.
– Anksčiau į Lietuvą pagrindiniai kontrabandos keliai buvo nutiesti iš Kinijos. Kokia situacija šiuo metu?
– Muitinės Kriminalinė tarnyba efektyviu savo darbu sugebėjo Klaipėdos jūrų uoste juos užkirsti. Tačiau atsirado kitos nišos – uostai Latvijoje, Vokietijoje.
Gaminiai gabenami netiesiogiai į Lietuvą, pavyzdžiui, iš Ukrainos – į Rusiją, iš jos – į Latviją
Juos buvo įsigudrinta atsigabenti net oro keliu – lėktuvais, nuslepiant, kad tai pavojingi kroviniai. Jie buvo deklaruojami kaip trąšų ar plastiko granulės, atgabenus – perpilami į specialias pakuotes ir išparduodami.
Situacija gerėja tyrimuose pradėjus dalyvauti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ji pažvelgė kitu rakursu – ne tik atliko tyrimus dėl intelektinės nuosavybės vagysčių, bet įsigilino į šešėlinės ekonomikos esmę.
Ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl sukčiavimo, apgaulingos buhalterinės apskaitos, neteisėtos ūkinės ir komercinės veiklos. Ir netgi dėl neteisėto praturtėjimo, kai pas vieną iš įtariamųjų buvo rasta „tiktai“ 160 tūkst. eurų nedeklaruotų pajamų, gautų iš kelių „kuklių“ neteisėtų sandorių.
„Šešėlis“ ištobulėjo. Prieš kokius 7-10 metų ūkininkams komerciniai pasiūlymai būdavo siunčiami tiesiog elektroniniu paštu, prisegus milžinišką produktų sąrašą ir nurodžius perpus mažesnes kainas bei prašant atsiskaitymo grynaisiais.
Šiuo metu yra susitarimai tarp pirkėjų ir pardavėjų, užsakomos prekės yra užkoduotos numeriais.
– Bet ūkininkai ar suvokia, kuo jie rizikuoja?
– Galima manyti, kad taip, nes produktai būna daug pigesni nei perkant legaliai. Jei jie perka chemikalus taroje be etikečių, tik pažymėtus numeriais, tuomet tikrai žino, ką daro.
Tačiau yra ir tokių atvejų, kai ūkininkai aiškina, kad jiems viską atveža legalūs pardavėjai. Ir tame gali būti dalis tiesos. Legaliai dirbančios ir savo reputaciją saugiančios bendrovės tokia veikla tikrai neužsiima.
Tačiau yra faktų, kad įmonėms, kurios minimos falsifikatų bylose, ir toliau išduodami leidimai prekybai augalų apsaugos produktais, nes kol teismas nenuteisė – esi nekaltas.
Taigi pagal sukčiavimus šis verslas nenusileidžia prekybai narkotikais arba tabako kontrabandiniais gaminiais.
Tačiau nelegalūs chemikalai daug blogiau už kokį tabaką. Nes liekamoji neigiama jų vertė aplinkai ir žmogaus sveikatai yra didelė.
– Kaip ūkininkai „išsiduoda“? Nudegina pasėlius?
– Man yra tekę matyti nudegintų pasėlių, ir ne tik Lietuvoje. Niekas neprisipažįsta, kas sukėlė tokį fitotoksinį, –augalams kenksmingą efektą.
Įtarimų gali sukelti atsiskaitymais grynaisiais ir panašūs netiesioginiai įrodymai.
– Ar nerizikuojama, kad grūduose liks tam tikras kiekis chemikalų?
– Legaliai į rinką tiekiami augalų apsaugos produktai yra tiriami, apskaičiuojamos pagrįstos naudojimo normos ir reikalingas karencijos laikotarpis, – laikas, per kurį jos pasišalina iš augalo.
Tačiau kokios priemaišos yra falfikatuose, koks jų skilimo laikas, nežinoma.
– O baudos? Ar jos neatgraso?
– Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato baudų už falsifikatų tiekimą rinkai. Nors jos, pavyzdžiui, yra nustatytos už falsifikuotų farmacijos produktų – vaistų – tiekimą.
Kol kas yra baudžiama tik už netinkamą augalų aspaugos produktų naudojimą. Baudos taikomos ir tais atvejais, kai ūkininkas pamiršta įrašyti duomenis į žurnalą ir tais atvejais, kai naudojami nelegalūs produktai. Jos labai mažos.
Gera žinia bent jau ta, kad 2017 metais, kai įsigaliojo naujas Augalų apsaugos įstatymas, atsirado ir falsifikato sąvoka. Jame numatyta prievolė falsifikatus išimti iš rinkos, ir kaltininkas privalo padengti pavojingų atliekų tvarkymo išlaidas.
Tačiau Administracinių teisės nusižengimų kodeksas nebuvo papildytas – nenumatytos sankcijos už falsifikatų tiekimą rinkai. Už jų naudojimą ūkininkui gresia tik 60 eurų bauda, be to, kai baudžiama pirmą kartą, ji dar sumažinama perpus.
Galima palyginti: legalaus produkto registracijos mokestis siekia 16 160 eurų. Taigi falsifikatų naudotojai gali mokėti ir mokėti po tuos 60 eurų, pirkdami jų kiek tik nori.
– Ir daugiau – jokios rizikos?
– Paprastai falsifikatai perkami greta legalių chemikalų. Nes falsifikuojami tie produktai, kurie yra brangūs ir kurių daugiausiai reikia arba nelegaliai į rinką tiekiami tie produktai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra legaliai prieinami.
Tačiau ūkininkai rizikuoja netekti tiesioginių išmokų. Jie turi deklaruoti padėlius, todėl yra galimybė patikrinti, kiek jie sunaudoja pesticidų. Taigi gresia ir Nacionalinės mokėljimų agentūros (NMA ) sankcijos – tenka grąžinti išmokas.
2018-aisiais buvo paskelbta informacija perduota apie tris ūkininkus, privalėjusius gražinti tiesiogines išmokas. Ir tos sankcijos žymiai skaudžiau paliečia ūkininkus, prarastos tiesioginės išmokos yra žymiai daugiau nei 60 eurų bauda.
– Ūkininkai piktinasi, kad jiems neleidžiama įsivežti augalų apsaugos priemonių iš Lenkijos, kurie daug pigesni?
– Pigesni yra falsifikatai. Mūsų patirtis rodo, kad falsifikuotojų grupuotės Lenkijoje yra pažengusios daug toliau.
Tad produktai, kurie nelegaliai įvežami iš Lenkijos paženklinti kokybiškomis su lenkiškomis etiketėmis, hologramomis, dažniausiai falsifikuoti. Jie tobulai panašiai padaryti – viskas užsakyta Kinijoje.
Baudų dar neketinama didinti
Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras:
„Žmonės, kurie turi sodybas kaime ir tie, kurie gyvena netoli pasėlių laukų, dažnai mato, kaip ūkininkai prieš pat javapjūtę nupurškia laukus.
Tarėmės ir su NMA, ir su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistais, ir Valstybine augalininkystės tarnyba, kaip pakeisti situaciją.
Taip, baudos mažos. Tačiau teisinė logika: jos turi būti tokios, kiek jų skiriama. Tačiau labai mažai nubaudžiama ūkininkų, vadinasi, dingsties joms didinti nėra.
Sutarėme: jei jau vienos tarnybis specialistai važiuoja tikrinti pasėlių ir pamato, kad laukai ką tik nupurkšti, turi būti duotas signalas augalininkytės tarnybai.
Kita vertus, ūkininkai pageidauja, kad daugiau produktų būtų registruoti, nes Lenkijoje jų daug daugiau ir jie pigesni. Augalininkystės tarnybos prašome, kad supaprastinti būtų įvežimai į rinką“.
