Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių pakeitimai įsigaliojo juos patvirtintus žemės ūkio ministro įsakymu. Šiuo įsakymu buvo pakeista vietos projektų vertinimo tvarka.
Nuo šiol visus vietos projektus įvertins pačios vietos veiklos grupės (VVG), o metodinę pagalbą teiks ir galutinį sprendimas dėl jų finansavimo priims Nacionalinė mokėjimo agentūra.
„Mes nuolat siekiame paprastinti Europos Sąjungos paramos administravimo procesus. Neabejojame, kad perdavimas pačioms VVG vertinti vietos projektus yra geriausias būdas paspartinti priimtų vietos projektų paraiškų vertinimo procesą. Parama jos gavėjus turi pasiekti kaip galima greičiau“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER programa“ vietos plėtros strategijoms įgyvendinti šiuo finansiniu laikotarpiu skirta beveik 114 mln. eurų.
2016 m. buvo patvirtintos 49 VVG vietos plėtros strategijos. Kvietimus teikti paraiškas vietos projektams įgyvendinti nuolat skelbia visos šalies VVG.
Paramos intensyvumas vietos projektams priklauso nuo pasirinktos idėjos ir priemonės, pagal kurią kreipiamasi paramos.
Iki šiol didžioji dalis priemonės lėšų buvo panaudota viešosios infrastruktūros tvarkymui kaimo vietovėse. Šiuo finansiniu laikotarpiu vietos plėtros projektai orientuojami į atnaujintų pastatų panaudojimą veiklai ir užimtumui didinti. Pagrindinis jų tikslas – socialinės atskirties, skurdo mažinimas bei darbo vietų kūrimas.
Projektų vertes, kurios gali svyruoti nuo 10 tūkst. Eur iki 200 tūkst. Eur, priklausomai nuo veiksmų, nustato pačios VVG. Remiami ne tik privataus verslo, bet ir bendruomeninio ar socialinio verslo projektai, mokymai, renginiai, infrastruktūros tvarkymas ir daugelis kitų.
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti ir Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, atrankos taisyklių pakeitimai.
Siekdama paskatinti kaimo bendruomenes ir kitas kaimo vietovėse veikiančias nevyriausybines organizacijas (NVO) imtis verslo ir labiau prisidėti prie socialinių problemų sprendimo, Žemės ūkio ministerija padidino nuo 80 proc. iki 95 proc. paramos intensyvumą bendruomenių ir NVO inicijuotiems socialinio verslo projektams.
Tikimasi, kad dėl šio pakeitimo bendruomenėms ir NVO bus drąsiau imtis ekonominės veiklos, generuoti pajamas ir veikti inovatyviai.
