Globali ekologinių produktų rinka kasmet auga apie 10 proc. ir šiuo metu siekia daugiau kaip 80 mlrd. eurų.
Per pastaruosius 15 metų Europoje ekologinės produkcijos rinka išaugo trigubai: 2004 m. ekologinės produkcijos buvo parduodama už 11 mlrd. eurų, o šiuo metu – gerokai per 30 mlrd. eurų.
BFO vadovo Romo Apulskio teigimu, Lietuvos organinės produkcijos gamintojai ir pardavėjai išnaudoja visame pasaulyje augantį susidomėjimą sveiku maistu.
„Galbūt kažkam tai mada, bet visas pasaulis kasdien vis daugiau domisi sveikesne mityba.
Ekologinės produkcijos auginimas mažiau kenkia ir aplinkai, todėl nenuostabu, kad žaliųjų judėjimų fone auga ir susidomėjimas ekologine mityba.
Lietuvoje turime puikias sąlygas užsiimti ekologiniu žemės ūkiu, todėl stengiamės padėti mūsų įmonėms pasinaudoti šiomis tendencijomis ir įsitvirtinti užsienio rinkose. Manau, kad ilgainiui susidomėjimas sveika produkcija išaugs ir pas mus“, – tvirtino R.Apulskis.
„Baltic Food Organisation“ Lietuvoje vienija daugiau nei trisdešimt narių: didžiausių Lietuvos maisto gamybos įmonių, ekologinio ūkio ūkininkų maisto organizacijų, kurių bendra apyvarta didesnė nei 1 mlrd. eurų.
Eksportuoja nuo Kanados iki Taivano
Ekologiškų maisto produktų paklausa visame pasaulyje auga greičiau nei pasiūla, o gamintojams kol kas labiau apsimoka orientuotis į eksportą.
Kaip teigia vieno iš BFO narių „Auga group“ komunikacijos projektų vadovas Matas Miknevičius, 80 proc. bendrovės produkcijos yra parduodama ne Lietuvoje.
Bendrovė produkciją eksportuoja į daugelį Europos valstybių, taip pat nuolat plečia eksportą į egzotiškesnes rinkas. Šiuo metu produkcija parduodama ir Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Taivane.
„Ekologiškos maisto produkcijos populiarumas skirtingose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, JAV, Skandinavijos šalyse, Japonijoje ar Kanadoje tokie produktai labai populiarūs, juos kasdien renkasi didelė dalis pirkėjų.
Lietuvoje ar aplinkinėse šalyse ekologinių produktų rinka vis dar ganėtinai maža, tačiau ir čia ji sparčiai auga“, – sakė „Auga group“ atstovas M.Miknevičius.
Nors ekologinių maisto prekių paklausa viršija pasiūlą, patekti į didžiųjų prekybos tinklų parduotuves, o ypač užsienio tinklus, nėra taip paprasta, mat konkurencija tarp gamintojų visame pasaulyje labai didelė.
Koją kiša ir įvairūs techniniai reikalavimai – dokumentų tvarkymas kartais užtrunka itin ilgai, ypač eksportuojant į ne ES šalis.
Taip pat reikia atsižvelgti ir į kultūrinius skirtumus, nes kiekvienoje šalyje skiriasi vartojimo tradicijos, ekologinių produktų populiarumas, atpažįstamumas ir požiūris į ekologinius produktus.
„Mums susidarė įspūdis, kad JAV vartotojai ekologiškus produktus dažniausiai renkasi todėl, kad jie sveikesni, Skandinavijos šalyse labiau kreipiamas dėmesys į poveikį aplinkai – svarbu tai, kad auginant produktus ekologiniu būdu į aplinką nepatenka kenksmingi chemikalai, yra išsaugoma biologinė įvairovė.
Tuo tarpu Japonijoje vartotojams svarbu, kad produktai užauginami „su pagarba žemei“, – pasakojo M.Miknevičius, pridurdamas, kad kultūriniai skirtumai atsiskleidžia ir derybų procese. Vienaip jos vyksta su partneriais Vokietijoje, visai kitaip – Japonijoje ar Kanadoje.
Ekologinė beržų sula – į Kiniją
Kultūrinius skirtumus pastebi ir kito BFO nario – bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ verslo plėtros direktorius Rolandas Sturlis.
Bendrovė neseniai pradėjo eksportuoti ekologišką beržų sulą į Kiniją. Jis pažymėjo, kad Kinijoje daugeliu atveju yra teigiamai žiūrima į maisto prekes, importuotas iš ES šalių, jos laikomos aukštesnės kokybės nei vietinės.
Vis dėlto, kol kas kinai nelabai skiria, ar ta prekė iš Europos yra ekologiška, ar paprasta. Ekologinis ES ženklinimas – lapelis su žvaigždutėmis žaliame fone – kol kas jiems nieko nesako.
„Kinijoje negalima jokiais būdais etiketės iškart gaminti kinų kalba. Toks produktas tada būtų vertinamas kaip vietinės rinkos gaminys.
Ant į Kiniją eksportuojamo produkto turi būti klijuojamas papildomas lipdukas kinų kalba, tačiau reikia išlaikyti europietiško stiliaus etiketės dizainą. Tokiu būdu vietiniai mato, kad tai yra importuojama prekė. Taip formuojasi patikimumas“, – apie Kinijos vartotojų įpročius kalbėjo R.Sturlis.
Jis pasakojo, kad patekti į Kinijos rinką nebuvo lengva: „Daug laiko praėjo, kol radome platintoją, kol adaptavome tai rinkai tinkamą produktą. Sudėtingiausias dalykas – reikia du mėnesius laukti, kol konteineris nuplauks iki Kinijos.“
Tiesa, rizikos, kad beržų sula suges, nėra. Ji išpilstyta į stiklinius buteliukus, o šaldytuve ar kitokiame temperatūros režime jos laikyti nereikia.
„Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ ekologišką beržų sulą taip pat eksportuoja ir į Baltijos šalis, bandomosios partijos pradėtos vežti į Pietų Korėją. Lietuvoje ekologiškos sulos įmonė nepardavinėja.
„Turime labai ribotus resursus, iš kurių galime ekologinę beržų sulą gaminti. Lietuvoje beržų sulą yra priimta vartoti, todėl yra nusistovėjusi maksimali kaina, kurią vartotojai yra pasiruošę už ją sumokėti.
Visai kitaip yra JAV ar Azijos šalyse, kur toks produktas yra naujas. Mūsų tikslas yra eksportuoti ten, kur už tokį produktą gali sumokėti daugiau negu Lietuvoje“, – tikino R.Sturlis.
„Kadangi mes į tą produktą dedam ekologiškus priedus, jis tampa labai patrauklaus skonio. Vis tik ekologinį produktą pagaminti yra ir sunkiau, ir žaliavų resursai žymiai mažesni“, – pridūrė įmonės atstovas.
Nauda – ir ekologinė, ir ekonominė
Ekologinio ūkininkavimo skatinimas – viena iš bendros Europos Sąjungos žemės ūkio politikos krypčių. Per pastaruosius 15 metų Europoje ekologinės produkcijos rinka išaugo trigubai, ji yra antra didžiausia rinka ekologinei produkcijai po Jungtinių Valstijų.
Vienas iš ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria ES ekologinių ūkių sektorius – nepakankamai greitai pereinama prie organinės produkcijos. „Biurokratiniai apribojimai ir žinių trūkumas užkerta kelią didesnei daliai ūkininkų pereiti prie ekologinės žemdirbystės“, – sakė BFO vadovas R.Apulskis.
R.Apulskio teigimu, svarbu, kad Europos šalys suprastų ekologiškų produktų auginimo pranašumus lyginant su įprasta žemdirbyste: „Iš vienos pusės, akivaizdu, kad natūraliai užaugintas maistas – žymiai naudingesnis sveikatai ir aplinkai.
Taip pat reiktų nepamiršti, kad ekologiniai žemės ūkiai taip pat kuria ir kvalifikuotas darbo vietas. Taip prisidedama ir prie visos šalies ekonominio augimo, ir prie kaimo plėtros“, – kalbėjo R.Apulskis.
