Europos Sąjungoje (ES) per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su pernykščiu laikotarpiu, žalio pieno gamyba ūkiuose išaugo 1,5 proc. Tuo pat metu daugiau pagaminta sviesto (1,8 proc.), sūrių (1,8 proc.) ir fermentuotų pieno gaminių (1,1 proc.).
Pasak E.Simonio, Europos pienininkams vis didesnį nerimą kelia tai, kad augant pagamintos produkcijos kiekiui, pieno gaminių eksportas traukiasi.
ES pieno produktų eksportas per aštuonis šių metų mėnesius pagal kiekį susitraukė 2,1 proc., o pagal pardavimų vertę sumažėjo 5,1 proc.
„Rinkos balansą palaiko augantis vartojimas, be to, dalis ilgo galiojimo gaminių – brandinti sūriai, pieno miltai – kraunami į sandėlius, laukiant palankesnio meto pardavimams“, – sakė E.Simonis.
Eksperto vertinimu, kol kas prekybos rezultatai Europos biržose, prekiaujančiose pramoniniais pieno gaminiais, neguodžia.
„Pirmoje šių metų pusėje brangęs čederis nuo birželio iki paskutinės sesijos spalį išlaikė tą pačią kainą, tačiau palyginti su pernai jis atpigo 4 proc., – sako E.Simonis. – Sviesto kainos demonstravo įspūdingus viražus – iki birželio prekybos indekso kreivė kopė į viršų, tačiau po to lygiai taip pat nučiuožė žemyn. Šių metų spalį Hanoverio biržoje sviesto kaina buvo 20 proc. mažesnė nei prieš metais“.
Šiemet brango tik nenugriebto pieno miltai, tačiau pernykščių aukštumų nepasiekė – šių metų spalį jie buvo 6 proc. pigesni, nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat brango ir nugriebto pieno miltai, tačiau nepajėgė išlipti aukščiau nustatytos intervencinės kainos ribos.
E.Simonio teigimu, prekybos rezultatai Europos biržose, taip pat prastėjantys Bendrijos eksporto rezultatai – bloga žinia Lietuvos pieno rinkai, iš kurios į ES iškeliauja apie 80 proc. viso pieno gaminių eksporto. Apskritai Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – Lietuvoje pagamintų pieno gaminių užsienio rinkose parduodama daugiau nei šalies viduje.
Lietuvos pieno pramonės rodikliai taip pat liudija apie prastesnius nei pernai metus. Per aštuonios šių metų mėnesius prekinė pieno gamyba ūkiuose susitraukė 2,5 proc., o pieno gaminių eksportas pagal kiekį sumažėjo 1,1 proc.
Pieno produktų Lietuvoje gaminta įvairiai – augo jogurtų (5,3 proc.), sūrių (2,1 proc.) ir koncentruoto pieno (38,6 proc.) gamyba. Tačiau smuko geriamojo pieno (3 proc.), grietinėlės (57 proc.), sviesto (13 proc.) ir nugriebto pieno miltų (25 proc.) gamyba.
Lietuvos pagrindinės eksporto prekės pagal kiekį ir vertę yra sūriai, išrūgos ir grietinėlė. Visų šių gaminių eksportas per aštuonis mėnesius sumažėjo: sūrių 8,7 proc., išrūgų – 28 proc., grietinėlės – 15,7 proc.
Minimu laikotarpiu eksportuota daugiau kondensuoto pieno (27 proc.) ir nugriebto pieno miltų (135 proc.).
Po eksporto bumo 2017 metais, kai ES pieno produktų eksportas, perskaičiavus juos į pieną, išaugo net 19 proc., šįmet jis jau krito 3,8 proc. Eksportas mažėjo dėl kritusios paklausos ES produkcijai Pietryčių Azijoje bei Pietų Amerikoje.
Pagrindinės ES eksporto prekės, kurios iš eksporto uždirba per 80 proc. pajamų, yra sūris, pieno mišiniai kūdikiams, pieno miltai, išrūgos ir sviestas. Iš minimų produktų Lietuva negamina tik pieno mišinių kūdikiams.
Daugiausia krito nugriebto pieno miltų vertė, nors jų eksporto kiekis sumažėjo vos 1 proc., tačiau eksporto vertė krito net penktadaliu. ES pieno gaminių eksportuotojai daugiau uždirbo vos trijose kategorijose – pieno mišinių kūdikiams, grietinėlės ir kazeino.
Eksporto vertė šįmet krito dėl mažėjusių pieno gaminių kainų pagrindinėse pardavimų rinkose. Iš pagrindinių produktų brango vos du – sviestas ir grietinėlė.
„Kita vertus, pasaulyje paklausiausi yra ES pagaminti aukštos pridėtinės vertės gaminiai. Nuo didesnių eksporto praradimų apsaugojo augę pieno mišinių kūdikiams pardavimai. Sūrių kategorijoje eksporto kiekis ir vertė sumažėjo maždaug 1 proc.“, – sakė E.Simonis.
Šiais metais pagrindinis ramstis, palaikęs pasaulinės pieno rinkos balansą, buvo augantis Kinijos importas, per septynis šių metų mėnesius pasistiebęs 11 procentų. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos Kinijos pieno gaminių importas išaugs iki 16 proc.
Pasaulinei pieno gamybai augti didesniais tempais stabdė pernelyg didelis pieno tiekimo augimo sulėtėjimas visuose pagrindiniuose gamybos regionuose, išskyrus Naująją Zelandiją, kurioje pieno gamyba per aštuonis šių metų mėnesius išaugo 5,5 proc. Šioje šalyje, kuri yra svarbi pieno gaminių eksportuotoja, žaliavos pasiūlos didėjimas paveikė ir pieno produktų kainas.
Naujojoje Zelandijoje pasaulinėje pieno produktų aikštelėje „Global Dairy Trade“ nuo šių metų birželio iki spalio visi aukcionai baigėsi neigiama prekybos indekso reikšme, išskyrus vieną, kai jis nei mažėjo, nei didėjo.
Tuo tarpu pieno gamybos augimą Europoje stabdė sausra, o JAV ir Argentiną paveikė pabrangę pašarai.
Palyginti nedidelį pieno gamybos augimą pasaulio mastu šiais metais atsvėrė augantis vartojimas.
E.Simonio vertinimu, šios aplinkybės kol kas padeda išlaikyti pasaulinį rinkos balansą tarp gamybos, perdirbimo ir vartojimo.
„Tačiau situacijos neapibrėžtumas dėl „Brexit“, besitęsiantis prekybinis konfliktas tarp JAV ir Kinijos ir padidėjusi pieno gamyba Naujojoje Zelandijoje yra laikomos potencialiomis grėsmėmis tolesniam pieno rinkos stabilumui ne tik Europoje, bet ir kitose pieno produktus eksportuojančiose šalyse“, – sakė E.Simonis.
