Apie tai, kaip padidinti lietuviškos kiaulienos kiekius mažmeninėje prekyboje, ketvirtadienį kalbėta Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame kiaulių augintojų, veterinarų ir prekybininkų atstovų susitikime.
Lietuvos kiaulių augintojai tikina, kad kitos šalys ne tik nenori turėti reikalų su produkcija iš AKM užkrėstų šalių, bet jie susiduria ir su sunkumais vietinėje rinkoje.
Tačiau prekybininkai teigia jokių papildomų reikalavimų nekeliantys mėsai, kuri atitinka visus veterinarijos reikalavimus. Pasak jų, jie kaip tik yra suinteresuoti vartotojams pateikti kuo daugiau vietinės, o ne importuotos, produkcijos.
Tuo metu VMVT atstovai patvirtino, kad visa lietuviška kiauliena yra saugi vartoti, ir jai neturi būti jokių kliūčių patekti ant vartotojų stalo.
Susitikimo metu atkreiptas dėmesys į 23 mažas skerdyklas, kuriose skerdžiamos kiaulės vietinei rinkai. Įtariama, kad būtent šioje grandyje atsiranda kainų skirtumai.
„Sieksime, kad III zonos nebeliktų arba ji būtų kuo trumpiau. Stebėsime ir kiaulienos kainų skirtumus. Džiaugiamės, kad prekybininkai atsižvelgia į vartotojų norus ir neignoruoja lietuviškos kiaulienos. Tačiau negalima neatsižvelgti ir į rinkos pasiūlos bei paklausos dėsnius", - pranešime cituojama žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.
Kaip nurodoma pranešime, III zonoje auginamų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje ir tik iš pilnai biosaugą įgyvendinančių kiaulių ūkių. Kiaulienos produktais galima prekiauti tik vietinėje rinkoje, šioje zonoje pagamintiems kiaulienos produktams ženklinti turi būti naudojamas specialus sveikatingumo ženklas, skersti kiaules galima tik specialiai patvirtintose skerdyklose. Taip pat iš šios zonos draudžiamas eksportas į ES ir trečiąsias šalis.
Remiantis anksčiau skelbtais VMVT duomenimis, nuo metų pradžios Lietuvos kiaulių laikymo vietose nustatyta 50 ligos židinių atvejų. Dėl AKM nuo metų pradžios Lietuvoje jau sunaikinta 22,7 tūkst. kiaulių.
AKM plinta ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių ūkiuose, pavyzdžiui, Rumunijoje šiemet užregistruoti 986 protrūkiai, Lenkijoje - 109, Ukrainoje - 88, Kaliningrado srityje - 19, Moldovoje - 13, Italijoje ir Latvijoje - po 10.
Lietuvos laukinėje faunoje AKM nustatytas 1 257 vietose 2 804 šernams (2 509 gaišenoms ir 295 sumedžiotiems). Palyginti 2017 ir 2018 metų to paties laikotarpio statistikos duomenis, šiais metais beveik trečdaliu (28 proc.) sumažėjo sumedžiojamų šernų, tuo metu gaišenų randama beveik dvigubai (48 proc.) daugiau nei pernai. Nugaišusių šernų, pasak VMVT pranešimo, pastebimai padaugėjo Akmenės, Jonavos, Mažeikių, Šiaulių, Ukmergės rajonuose.
Kornelija Mykolaitytė
