„Dėl klimato kaitos atmosfera darosi vis mažiau stabili ir sudaryti orų prognozes, kurios ūkininkams yra itin svarbios, tampa vis sudėtingiau“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyresnioji klimatologė Viktorija Mačiulytė.
Pagrindinė strategija sekiant išsaugoti žemės ūkio našumą yra mažinti veiksnius, sukeliančius klimato kaitą.
Bet klimatologė V.Mačiulytė pabrėžė: tuo pat metu ūkininkams jau artimiausioje ateityje neišvengiamai reikės lanksčiai taikytis prie naujų sąlygų. O jos gerokai skirsis nuo tų, prie kurių buvo įpratusios ištisos lietuvių kartos.
– Kokie rodikliai leidžia teigti, kad šiuo metu Lietuvoje susiduriame su klimato kaita?, – lrytas.lt paklausė V.Mačiulytės.
– Kalbant apie klimato kaitą reikėtų nepainioti orų ir klimato sąvokų. Orai – tai, kas vyksta už lango, kelių dienų atmosferos pokyčiai.
Tuo tarpu klimatas – ilgalaikės duomenų sekos, kurios apibūdina, kokie įprasti orai yra tam tikrame regione.
Todėl kalbant apie klimatą svarbu apsibrėžti regioną ar šalį, nes orų pobūdis Lietuvoje skiriasi nuo orų pobūdžio kitose valstybėse.
Vienas pagrindinių faktorių, liudijančių klimato kaitą, yra, lyginant su priešindustrine era, apie 1,2 laipsnio visame pasaulyje pakilusi oro temperatūra.
Atrodytų, tai nedideli pokyčiai, tačiau temperatūros rodiklis neatspindi pokyčių skirtinguose regionuose. Vienur temperatūra pakilo gerokai daugiau, kitur per pastaruosius šimtą metų ji galėjo šiek tiek žemėti dėl įvairių procesų.
Lietuvos atveju klimato pokyčiai atitinka pasaulio tendencijas. Žinoma, Lietuvoje tie svyravimai nėra tokie stiprūs, kaip, pavyzdžiui, šalyse greta pusiaujo. Tačiau ir Lietuvoje per pastarąjį šimtą metų temperatūra pakilo apie 0,7 laipsnio.
– Kas sukelia klimato kaitą?
– Tai, jog per pastaruosius trisdešimt metų oro temperatūra keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, siejama su žmogaus veikla.
Klimato kaita kone vienareikšmiškai yra sietina su atmosferos užterštumu ir žmogaus ūkine veikla.
– Kokius kiti klimato kaitos požymiai reikšmingi žemės ūkiui Lietuvoje?
– Žvelgiant retrospektyviai, oro temperatūra buvo pradėta matuoti anksčiausiai, todėl šiam rodikliui skiriamas išties nemenkas dėmesys.
Tačiau kartu su temperatūros kilimu pasirodo daugybė kitų žemės ūkiui reikšmingų veiksnių, siejamų su klimato kaitos procesais.
Klimato kaitos požymis, su kuriuo stipriai susiduriame Lietuvoje, – orų reiškinių kaita. Tai pasižymi klimato ir orų ekstremalumu, staigia sezonų kaita, nepastoviu kritulių kiekiu, šilumos ir šalčio bangų svyravimais.
Darosi vis sunkiau kalbėti apie sezonus mums įprasta tradicine prasme. Sezonų – žiemos, pavasario, vasaros ir rudens – trukmė keičiasi. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad tikroji vasara ir tikroji žiema trumpėja, o jų sąskaita ilgėja ruduo ir pavasaris.
Tai akivaizdžiai matoma ir Lietuvoje: žiemos darosi silpnesnės, joms būdingas mažesnis įšalas, mažesnė sniego danga, aukštesnė temperatūra, ekstremalių šalčių žiemos metu taip pat turime mažiau.
– Kuo žemės ūkiui ir dirvožemio derlingumui svarbi žiema?
– Ūkininkams žiema yra svarbi tuo, kad rudenį pasėti žiemkenčiai turi peržiemoti iki pavasario.
Sniego danga žiemkenčiams sudaro apsauginį sluoksnį nuo šalčio, kad jie neiššaltų, kad per žiemą jie sėkmingai peržiemotų, o pavasarį pereitų į kitą vegetatyvinę būseną ir galėtų augti toliau.
Jei sniego danga mažėja, apsauginis sluoksnis taip pat mažėja, todėl augalai tampa labiau pažeidžiami. Kadangi pastaraisiais metais daugėja atlydžių viduryje žiemos, kurių metu suplonėja sniego danga, ir žiemkenčiai, kurie žiemos metu turėtų ramiai permiegoti žiemos miegu, gali būti pažeidžiami.
Dėl šios priežasties pavasarį ūkininkai patirs nuostolių ir susidurs su mažesniu derlingumu.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad sniegas idealiuoju atveju turėtų sudaryti izoliacinį sluoksnį, po kuriuo dirvožemio temperatūra yra šiek tiek aukštesnė nei aplinkos virš sniego. Jeigu žiemos metu įvyksta atšilimas, apatinis sniego sluoksnis pradeda tirpti ir dėl to gali susidaryti per didelis drėgmės, kuri negali niekur pasišalinti, kiekis. O dėl per didelio drėgmės lygio žiemkenčiai gali iššusti.
Atlydžiai gali būti susiję ir su tuo, kad dirvožemio ligos, kenkėjai dėl nepakankamai žemos žiemos temperatūros nežūva.
– Kokią įtaką klimato kaita daro vasaros sezonui?
– Kaip liudija pastarųjų dviejų metų pavyzdys, pagrindinės problemos vasarą yra susijusios arba su labai gausiomis liūtimis, arba su sausra.
Pastarosios dvi vasaros – pernykštė šių metų – skiriasi kardinaliai. Pernai matėme vieną anomaliją – didžiulį kritulių kiekį, šiemet kitą – iki liepos vidurio stiprią sausrą.
Tad skirtingas ir poveikis žemės ūkiui: pernai, pavyzdžiui, žiemkenčiai buvo apsemti, šiemet jie kentėjo nuo pernelyg sausų dirvožemio sąlygų.
Tačiau faktas tas, kad nuostolius žemės ūkis patyrė abiem atvejais. Vasarų sąlygos, lyginant kelis metus, gali būti radikaliai skirtingos. Tas skirtumų radikalumas yra dar vienas klimato kaitos požymis.
Beje, norėčiau atkreipti dėmesį, kad sausrų Lietuvoje daugėja – jų pasitaiko vidutiniškai kartą per dešimtmetį. Galvojant apie sausros poveikį, svarbu ir tai, kuriuo vegetatyviniu periodu augalas tą sausrą patiria.
– Kalbant apie kitų sezonų pokyčius ir jų poveikį Lietuvos žemės ūkiui, kas, remiantis jūsų pastebėjimais, yra svarbiausia?
– Kaip minėjau, tarpiniai sezonai ilgėja, o tikroji žiema iš Lietuvos pasitraukia šiek tiek anksčiau. Tačiau šioje vietoje svarbu ir tai, kad tarpinis laikas tarp žiemos ir pavasario skiriasi ir, stebint, tarkime, pastarąjį dešimtmetį, ateina tikrai nevienodu metu.
Tai reiškia, kad skirtingais metais sniegas nutirpsta ir įšalas išeina nevienodu metu, todėl ūkininkams tampa labai sunku suplanuoti, kada jie turėtų įdirbti žemę ir pradėti sėją.
Įdirbti dirvožemiui reikalingos optimalios sąlygos: pakankama drėgmė ir temperatūra, kad sėklos galėtų sudygti. Tačiau dėl klimato kaitos neretai susiduriame su tuo, kad kartu su sniego tirpsmu pavasarį užklumpa stiprios liūtys.
Dėl to įdirbti žemę tampa neįmanoma, apsunkinami rutininiai pavasariniai žemės ūkio darbai.
Kalbant apie rudens sezoną, yra tendencija, kad iki rugsėjo vidurio susiduriame su vasaros pratęsimu. Šių metų ruduo būtent tai ir parodė: rugsėjo pirmoje pusėje patyrėme daugiau nei 25 laipsnių šilumą.
O orų kaita buvo labai staigi: vieną dieną mėgavomės 29 laipsniais, bet po poros dienų maksimali temperatūra pakildavo vos iki 16 laipsnių.
Toks orų kardinalumas žalingas ne tik žemės ūkiui, kai augalai turi staigiai prisitaikyti prie temperatūros pasikeitimo. Šie pokyčiai neigiamai veikia ir žmogaus sveikatą, nes patiriamas terminis šokas.
Kad suvoktume kintančio klimato poveikio mastą, turime suprasti pagrindinį dalyką: sąveika tarp augalo, dirvožemio ir orų yra labai svarbi visais augalo gyvenimo periodais.
Todėl tikėtina, kad jei oro ar dirvožemio sąlygos nebus tinkamos, žemės ūkis patirs sunkumų ar nuostolių.
– Kaip žemdirbiams reiktų reaguoti į klimato kaitą?
– Išskirčiau dvi viena nuo kitos neatsiejamas strategijas. Pirmoji – mažinti klimato kaitą, mažinti išmetamųjų dujų emisiją, kad šiltnamio efektas nedidėtų, o mažėtų.
Antroji strategija, kuri neatsiejama nuo pirmosios, yra prisitaikyti prie klimato kaitos.
Prisitaikymas galėtų apimti išvestinių žemės ūkio kultūrų veislių pasirinkimą, renkantis atitinkamoms oro sąlygoms atsparesnes kultūras, ieškojimą modifikuotų augalų rūšių, kurios būtų atsparesnės orų kaitai.
Taip pat reikėtų rinktis atitinkamas chemines medžiagas, padidinančias augalų atsparumą iššalimams arba sausoms augimo sąlygoms.
Kitas dalykas apie kurį galima galvoti – žemės ūkio efektyvumo didinimo priemonės ir su tuo susijusios inovacijos, leidžiančios iš kuo mažesnio ploto gauti kuo didesnį derlių.
Šiuolaikinė žemės ūkio technika leidžia gana paprastai ir patogiai įvertinti augalų būklę ir aprūpinti juos tomis medžiagomis, kurių augalams labiausiai reikia. Šitas galimybes tampa tiesiog būtina išnaudoti.
