Įstatyme siūloma nustatyti, kad mėgėjiško sodo teritorijoje ūkinė-komercinė veikla, kuri nėra tiesiogiai susijusi su mėgėjų sodininkyste, gali būti vykdoma tik gavus bendrijos susirinkimo pritarimą.
Tokį patikslintą Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą parengė keturios Seimo LVŽS frakcijos narės Vida Ačienė, Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Aušrinė Norkienė.
Pasak Seimo narės A. Kubilienės, girdint atskirų visuomenės grupių nuogąstavimus, surastas kompromisas, kuris lanksčiau atsižvelgs į labai skirtingų sodininkų bendrijų situaciją, leis patiems nariams leisti ar riboti atskiras ūkines veiklas, įvertinti jų poveikį bendrijos infrastruktūrai, aplinkai, gyvenimo ritmui.
Trečiadienį sodininkų bendruomenės atstovai, atstovaujantys daugumai Lietuvos sodininkų bendrijų narių, gindami viešąjį interesą kreipėsi į parlamentines frakcijas, ragindami Seimo narius pritarti pateikimo stadijoje Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimų projektui.
„Įstatymo projektas numato sodininkų bendruomenės savivaldos stiprinimą, galimybę kontroliuoti nelegalaus verslo plėtrą sodininkų bendrijų teritorijose, mažinti galimas korupcijos apraiškas. Sodininkų bendrijų tikslai numatyti galiojančioje Sodininkų bendrijų įstatymo redakcijoje. Įstatymo papildymai mažina kai kurių šio įstatymo normų dviprasmybes. Gerb. Seimo nariai, sodininkų bendruomenė jungia apie 220 tūkst. narių (be šeimos narių). Mes esame Jūsų rinkėjai ir tikimės, kad atidžiai įsigilinsite į įstatymo projekte numatomų pakeitimų ir papildymų prasmę ir, nepaisant sukeltos viešojoje erdvėje neadekvačios reakcijos, ginsite viešąjį interesą bendruomenės, kuri 2019 metais švęs savo 60-metį“, – sakoma Lietuvos sodininkų draugijos narių ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos kreipimesi į Seimo frakcijas.
Lietuvos sodininkų draugijos nariai yra Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Zarasų, Telšių, Šiaulių susivienijimai „Sodai“.
Pagal siūlomą įstatymo pataisų projektą, „mėgėjų sodininkystė – veikla, kurios tikslas – sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, užsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius“.
Seimo narės siūlo įstatyme apibrėžti, kas yra sodininkas mėgėjas. Tai, jų nuomone, „fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste“.
Pagal siūlomą projektą, „nario mokestis – sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijos veiklai užtikrinti“, o tiksliniai įnašai – „sodininkų bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įnašai, skirti numatytiems projektams įgyvendinti“.
Įstatyme siūloma apibrėžti ir tuos gyventojus, kurie turi sodo sklypą, tačiau nenori tapti sodininkų bendrijos nariu.
Siūloma numatyti, kad „ne sodininkų bendrijos narys – fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje“.
Ne bendrijos narys, pagal siūloma projektą, turi pareigą „pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti bendrijos administravimo išlaidas, tikslinius įnašus, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip“.
Tokio asmens pareiga taip pat būtų tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedaryti žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus.
Bendrijos nariai ir ne bendrijos nariai, prieš perleisdami savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, privalėtų pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Esant priverstiniam sodo sklypo ar jo dalies perėjimui tretiesiems asmenims, sodo sklypo savininkas privalėtų apie tai informuoti bendriją.
Sodininkų bendrijų įstatymo pataisomis taip pat siekiama supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką.
