Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, gyvulininkystei tenka 14,5 proc. žmonijos veiklos sukeliamos taršos dalis.
Skaičiuojant viso pasaulio mastu, stambieji raguočiai išmeta apie 9,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir metano. Vadinasi, kaltė dėl ozono sluoksnio retėjimo tenka ir karvėms.
Kalifornijos universiteto mokslininkai pasiūlė šerti stambiuosius raguočius ne šienu, o vandens augalija, rašo hozvo.ru.
Jų manymu, tai padės sumažinti į atmosferą išmetamo metano kiekį.
Tyrėjų grupė ėmėsi eksperimento, kurio metu į karvių pašarą pridėdavo vandenyno augalų. Druskos neutralizavimui mokslininkai naudojo melasą – perdirbant cukrinius runkelius ar cukranendres į cukrų atsirandantį šalutinį produktą.
Bandymo rezultatas mokslininkus nudžiugino – gyvulių išmetamo metano sumažėjo 30 proc.
Tuo eksperimentas nesibaigė. Nuo spalio tyrimui parinktų Holšteino veislės karvių ir jaučių laukia pusės metų dieta – gyvuliai pusę metų bus šeriami tik vandens augalija.
Jei tyrimas patvirtins tokios mitybos saugumą ir efektyvumą, rengiamasi pradėti serijinę pašarų iš vandens augalijos gamybą ir prekybą.
Tai – ne pirmas mėginimas sumažinti metano išmetimą gyvulininkystėje. Zoologai jau siūlė pridėti į pašarus raudonėlio, česnako, kario ir cinamono.
