Viešosios įstaigos „Tušti narvai“ aktyvistų išpuoliai prieš žvėrelių ir paukščių augintojus padarė šiokį tokį poveikį – bent dalis žmonių patikėjo tuo, kad Lietuvos fermose dirba gyvūnų kankintojai.
Vis daugiau gamintojų pasiduoda ir spaudimui dėl kiaušinių. Mat gyvūnų gynėjai šantažuoja juos grasindami suteikti neigiamus vertinimus feisbuko paskyrose, jei verslininkai neįsipareigos nuo atitinkamo laikotarpio naudoti tik laisvėje laikomų vištų kiaušinius.
Prašo tyrėjų pagalbos
„Nebeturiu laiko dirbti savo tiesioginio darbo. Tenka rodyti ir aiškinti, kas fermose dedasi iš tikrųjų“, – sakė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša.
Ši asociacija, išanalizavusi įstaigos „Tušti narvai“ platintus įrašus neva iš Lietuvos žvėrelių fermų ir įvertinusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) neplaninių patikrinimų išvadas, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl gyvūnų gynėjų skleidžiamo šmeižto.
„Dirbame, o mus apspjaudo. Nežinau, kaip tai įvertins teisėsauga. Bet Danijoje tai baigėsi didelėmis finansinėmis baudomis. Šios valstybės Aukščiausiasis teismas prieš kelerius metus priėmė kaltinamąjį nuosprendį, kai paaiškėjo, kad į fermas įsibrovę aktyvistai provokavo gyvūnus kovoti tarpusavyje, o tada juos filmavo.
Lietuvoje filmuotus vaizdus peržiūrėjome su žvėrelių fermose dirbančiais veterinarijos gydytojais. Išvada aiški – nieko panašaus nesame matę savo akimis. Juk ir pats ūkį turiu nuo 1993-iųjų, pažįstu nemažą dalį žvėrelių augintojų“, – teigė Č.Tallat-Kelpša.
Policijos tyrimo išvadų laukia ir bendrovės „XL MINK“ direktorė Gerda Repečkaitė. Manoma, kad buvo įsilaužta į jos vadovaujamą audinių fermą Kaišiadorių rajone.
„Tikėtina, kad gyvūnams dirbtinai buvo keliamas stresas norint nufilmuoti šokiruojančius vaizdus. Gali būti, kad jie buvo provokuojami kovoti tarpusavyje, nes radome išlaužytų narvų uždarymo mechanizmų“, – anksčiau sakė G.Repečkaitė.
Reikalavimų nepažeidžia
„Tušti narvai“ įkyrėjo ir dedeklių augintojams. Jie tiekia kiaušinius prekybos centrams ir viešojo maitinimo įstaigoms, prie kurių visuomenininkai vieną po kitos rengė protesto akcijas ir šantažavo juos internetu.
„Su prekybos tinklais prekiaujame per didmenininkus, tad tiesioginės įtakos pardavimui nepajutome. Bet nevalia tylėti, kai vartotojams plaunamos smegenys.
Visi gyvūnai ir paukščiai Lietuvoje auginami atsižvelgiant į ES nustatytus gyvūnų gerovės reikalavimus. Jie sukurti, kad gyvūnai nepatirtų streso. Bet naminiai gyvūnai nėra savarankiški, kitokiomis sąlygomis jie negalėtų gyventi“, – aiškino bendrovės Girelės paukštyno vadovas Kęstutis Vaicekauskas.
Pasak „Kretingos grūdams“ priklausančio „Vyturio“ paukštyno vieno iš vadovų Valdemaro Sadaunyko, narvuose laikomų vištų kiaušiniai yra švarūs ir daug mažiau užteršti bakterijomis nei laikomų ant kraiko.
Europos mokslininkų duomenimis, narvuose laikomų dedeklių sveikatai palaikyti sunaudojama daug mažiau vaistų nei besikapstančių po kraiką.
Antra, vištos nuo seno yra laikomos narvuose, ir ne verslininkai, bet mokslininkai nustatė jų dydžio standartą. Anot V.Sadaunyko, ir Sovietų Sąjungoje, ir JAV, ir Europoje galiojo toks pat standartas – dedeklei narve turi tekti 450 kv. centimetrų plotas.
Bet po mokslininkų pateiktų išvadų ES „išlaisvino“ vištas. Iš pradžių normą padidino iki 550, o vėliau – nuo 2012-ųjų – iki 750 kv. centimetrų. Kitose pasaulio šalyse reikalavimai nesikeitė.
Visoje ES laikoma 380 mln. vištų dedeklių, ir dauguma jų – narvuose.
„Daug bendrauju su Vokietijos paukštininkais. Ten aktyvistai taip pat protestuoja prieš dedeklių laikymą narvuose, tad paukštynams tenka juos išmontuoti. Mat to nori vartotojai, o jie visada teisūs.
Lietuvoje viskas pasikeitė 2012 metais, kai, gavę ES patvirtintas dedeklių laikymo normas, įvykdėme gyvūnų gerovės reikalavimus – investavome į paukštynus.
Bet dabar, tendencingai parinkus faktus, daromas psichologinis poveikis ir mums, ir visuomenei“, – kalbėjo V.Sadaunykas.
Dalis skundų pasitvirtina
Žemės ūkio ministerijos teigimu, gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų laikymasis yra privalomas įgyvendinant visas paramos priemones.
„Ministerija neremia nė vieno investicinio projekto, kurį įgyvendinus nebūtų užtikrinama gyvūnų gerovė, o Veterinarijos tarnyba neišduoda leidimų veiklai vykdyti“, – aiškino žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.
Jos teigimu, per metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gauna apie 1,3 tūkst. pranešimų dėl galimo gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimo. Apie trečdalį jų pasitvirtina.
Lietuvoje dabar laikoma apie 1 mln. paukščių (daugiausia vištų), 674 tūkst. galvijų, 590 tūkst. kiaulių, 168 tūkst. avių, apie 130 tūkst. triušių, daugiau kaip 420 tūkst. kailinių žvėrelių.
Vidutiniškai per metus vienas lietuvis suvartoja apie 88 kilogramus mėsos – maždaug 50 kilogramų kiaulienos, apie 29 kilogramus paukštienos, apie 5 kilogramus jautienos, taip pat 220 kiaušinių.
Neslepia, kad daro spaudimą verslui
Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė neslėpė, kad žino apie žvėrelių augintojų kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, bet teigė iš jos dar nesulaukusi žinių. „Tiesa, būta iš vieno policijos komisariato skambučio, tyrėjas uždavė keletą klausimų. Bet nuo to laiko jau mėnuo praėjo.“
Tai, kad žvėrelių augintojai kalba apie aktyvistų įsilaužimus į fermas, pjudomus žvėrelius, anot pašnekovės, tėra tiesos dangstymas.
„Turime ne vieną interviu su fermų darbuotojais, kurie pripažįsta, kad gyvūnai susižeidžia, kad motinos suėda savo jauniklius ar jaunikliai vieni kitus. Tačiau sugalvota, kad būtent aktyvistai sužeidė gyvūnus prieš nufilmuodami“, – kalbėjo G.Vaitkevičiūtė.
Ji sutiko, kad vištų augintojai laikosi nustatytų reikalavimų, tačiau aiškino, jog tie reikalavimai esą neužtikrina gyvūnų gerovės: „Jie suteikia galimybę į kuo mažesnį paukštyną sukišti daug – 40–60 tūkst. – dedeklių. Tada ir šildymas mažiau kainuoja, ir vištos sulesa mažiau lesalų, nes negali vaikščioti.“
Jos teigimu, Europa juda link kitokių reikalavimų: Vokietijoje jau per 90 proc. vištų laikoma ne narvuose, Liuksemburgas ir Austrija apskritai juos uždraudė.
„Siekiame, kad ir Lietuvos verslas įsipareigotų nuo 2025 metų nebepirkti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Taigi laiko investicijoms dar yra“, – sakė „Tuščių narvų“ vadovė.
