Moko vilkiukus medžioti
Daugelis žino, kad Lietuvoje vilkas priskiriamas prie saugomų rūšių: jam numatytas apsaugos režimas.
Dėl šios priežasties vilkus medžioti galima, tačiau jų medžioklė yra ribojama – kiekvienais metais nustatoma, kiek vilkų bus galima sumedžioti. Be to, vilkų apsaugai Lietuvoje 2014 metais patvirtintas Vilko apsaugos planas.
Jame teigiama, kad nuo 1993 m. iki 1999 m. vilkai buvo paplitę beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Tačiau 2000 – 2005 metais jų gerokai sumažėjo: 2000-2002 m. apėmė 80 procentų šalies teritorijos, 2003 m. – 70 proc., 2004 m. – 60 proc.
Nuo 2006 metų vilkų pasiskirstymas darėsi tolygesnis, o per 2004–2013 metus, pagal atliktas vilko populiacijos apskaitas pagal pėdsakus (tokia pasirinkta vilkų skaičiavimo metodika), Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip 200 – 300 vilkų.
Šiemet neprašytų „svečių“ sulaukė R. ir V.Kungiai, kurie turi ekologinį ūkį, augina apie 70 galvijų – veršelių, karvių, jaučių.
„Rugsėjo 2-ąją vilkai sudraskė telyčaitę, kuri turėjo tapti veisline karve – buvo apsėklinta. Nelaimės išvakarėse į ganyklas važiavome vėlokai. Buvo 11 valanda vakaro. Šeriame obuoliais ir miltais, kad jos būtų kuo jaukesnės. Viskas buvo gerai. Ryte paskambino kaimynas ir pasakė, kad pas jį atbėgo mūsų telyčios. Pradėjo varyti jas atgal, tačiau į tą pusę, kur yra aptvaras, nenorėjo net žiūrėti. Palikome jas pas kaimyną.
Nuėjus į ganyklą, radome papjautą telyčią. Ji tiesiog buvo įsprausta tarp medžių. Matomai vilkė mokė vilkiukus medžioti. Telyčia buvo šiek tiek apgraužta, išplėštos žarnos“, – pasakojo R.Kungienė.
Ji tikino, kad pirmą kartą tokių „svečių“ sulaukė, nors ten ganomi gyvuliai ne vienerius metus.
Sudraskė veršelį kieme
Moteris teigė, kad net į galvą neatėjo mintis, kad gali užpulti gyvulius vilkai, nes savaitgalį miške buvo daugybė grybautojų. Ji girdėjo, kad netoli jų, bet Šilalės rajone, miško sanitarai taip pat apdraskė raguočius.
Ūkininkei jos kaimynė tik užsiminė, kad tą naktį, apie 4 valandą, ji girdėjo neramų telyčių baubimą, bet nepagalvojo, kad į bandą įsisuko vilkai.
„Prie namų ganome veršiukus. Jų niekada nepaliekame, sugename į tvartą. Aplink miškai. Telyčios lieka prie upelio miško apsuptyje. Pertvėrėme aptvarus, kad jų nebebūtų galima įsprausti tarp medžių ar krūmų. Ganosi atviroje vietovėje. O vietą, kur sudraskė gyvulį, apdėjome kvapais, kad tik nevilioti plėšrūnų. Vasarą kaimynės veršelį sudraskė praktiškai jos pačios kieme. Ūkininkai nėra apsaugoti nuo vilkų. Draudžiama juos medžioti“, – tęsė pašnekovė.
R.Kungienė net pajuokavo, kad valdžia naikina pieno ūkius, o dabar, kad greičiau sunaikintų ūkininkus, dar pagalbon pasitelkė vilkus.
„Tai, ką būtume turėję iš telyčaitės, neatgausime. Ją užsiauginome patys. Turime ekologinį ūkį ir privalome patys veisti arba gyvulį pirkti taip pat iš ekologinio ūkio. Kiekvienas prarastas gyvulys mums yra nuostolis“, – tvirtino ūkininkė.
Beveik nedraudžia
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius įsitikinęs – nėra nė vienas ūkininkas apsaugotas nuo to, kad nesudraskys jų auginamų gyvulių draudžiami medžioti gyvūnai.
Pasak jo, šių metų birželį vilkas sudraskė šių metų veršelį, o pernai jam skundėsi ūkininkas, kuriam buvo papjautos penkios avys. Tačiau pastarasis jokių kompensacijų negalėjo gauti, mat avys dar nebuvo užregistruotos, paženklintos.
„Geriausia, kai ūkininkai apdraudžia savo gyvulius. Tuomet kompensacija būna didesnė nei iš valstybės. Draudimas kainuoja nepigiai. Teko iš vieno ūkininko girdėti, kad jei turi būrį raguočių, reikia vienerių metų draudimui skirti vieną jautį. Jei kažkas nutinka – pinigai neprarandami, o jei ne – kasmet po jautį padovanoji draudimui“, – tęsė specialistas.
Anot jo, rajone yra tik 2 ar trys ūkininkai, kurie savo gyvulius draudžia.
D.Lidžius primena, vilkams padarius nuostolių, žmonės turi pirmiausia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad šis išrašytų pažymą, kad nuostolį padarė būtent vilkai, o ne šunys ar dar kažkas, bei seniūniją. Po to įvertinama žala ir atlyginama Vyriausybės numatyta tvarka.
