Vilko apsaugos plano ir populiacijos apskaitos metodikos tobulinimo darbo grupė (sudaryta Aplinkos ministerijos) įvertino populiacijos stebėsenos rodiklius ir priėjo išvados, kad tikslingiausia būtų perimti kitų Europos šalių praktiką.
Naujai siūlomos metodikos pagrindu tapo 2016 m. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų pasiūlyta vilkų populiacijos apskaitos metodika.
Iki šiol Lietuvoje vilkų populiacija buvo vertinama mėginant skaičiuoti individus pagal jų pėdsakus vieną sutartą dieną sniege.
Deja, kintant oro sąlygoms, tokie bandymai tampa vis mažiau tikslūs, todėl pasirinktas kompleksinis duomenų kaupimo metodas, kuris apima pranešimų apie vilkus registravimą ištisus metus, sumedžiotų vilkų individų intensyvų tyrimą ir specialias apskaitas nuolatiniuose apskaitos maršrutuose visuose medžioklės ploto vienetuose žiemos pabaigoje.
Daug duomenų sukaupta jau praėjusią žiemą.
Medžioklės plotų naudotojai atliko medžiojamųjų gyvūnų apskaitas nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausio – kovo mėn., patys pasirinkdami apskaitos vykdymo dieną, kada sniego dangos sąlygos yra pačios palankiausios.
Apskaita, ją atliekant nuolatiniuose apskaitos maršrutuose, neleidžia nustatyti viso populiacijos dydžio individais, bet galima identifikuoti gerokai aktualesnį rodiklį – vilkų šeimų kiekį Lietuvoje. Šeima laikoma kartu judanti (medžiojanti, žyminti teritoriją) vilkų grupė, sudaryta iš 4 ir daugiau individų, arba tiesioginiais stebėjimais pagrįsta reprodukcija. Šeimų identifikavimas paremtas mokslo įrodymais, kad kiekviena šeima turi ir gina savo individualią teritoriją, todėl atskirų šeimų individualios teritorijos nepersidengia. Lietuvos sąlygomis šeimos teritorija turėtų apimti 100-300 kvadratinių kilometrų. Įvertinus pirmosios apskaitos nuolatiniuose apskaitos maršrutuose duomenis nustatyta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Šeimų skaičiaus identifikavimas svarbus tuo, kad jį žinant galima prognozuoti populiacijos prieaugį ir pagal jį planuoti populiacijos valdymą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vilkų socialinis elgesys lemia, jog šeimos ginamoje teritorijoje jauniklių susilaukia tik dominuojanti pora. Nors naujų, specifinių mokslinių tyrimų apie vilkų vadų dydį ir jauniklių išgyvenamumą Lietuvoje trūksta, atsižvelgiant į kaimyninėse užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatus, darbo grupėje sutarta laikyti, kad Lietuvos sąlygomis iki rudeninės medžioklės sezono pradžios vilkų šeima vidutiniškai užaugina 3,25 jauniklio. Ateityje ekspertai siūlo pakartotinai sugrįžti prie šio skaičiaus, kai bus surinkta daugiau patikimų šios srities mokslinių duomenų būtent Lietuvos gamtinėse sąlygose
Naujoji metodika didžiausią poveikį darys vilkų medžioklės normoms. Vilko apsaugos plano ir populiacijos apskaitos metodikos tobulinimo darbo grupė įvertino šią žiemą medžiotojų vykdytos vilkų apskaitos rezultatus.
Remiantis šiemet atliktais skaičiavimais, siekiant išlaikyti miško ekosistemoms svarbių gyvūnų – vilkų – tinkamą populiacijos lygį, šiemet būtų tikslinga leisti jų sumedžioti iki 110.
Tikėtina, jog į būtent tokią darbo grupės išvadą bus atsižvelgta, kai bus rengiamas aplinkos ministro įsakymas dėl vilkų sumedžiojimo limito nustatymo artėjančiame medžioklės sezone.
Taip pat Vilko apsaugos plano ir populiacijos apskaitos metodikos tobulinimo darbo grupė svarstė ir kitus su vilkais susijusius klausimus – tikslino populiacijos palankios apsaugos būklės apibrėžimą, papildė populiacijos valdymo ir apsaugos tikslą, pasiūlė pakeisti Medžioklės taisykles, kad būtų sukaupta daugiau patikimų duomenų apie vilkų populiaciją.
Gediminas Brazaitis yra Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius, profesorius
