Tulpėmis agronomas yra apsodinęs pusantro hektaro, – šalia išsaugotos vietinės augalijos parke jis yra pasodinęs 60 tūkstančių tulpių svogūnėlių.
„Lietuviškas mažasis Keukenhofas“, – tokia buvo pirmoji mintis, kilusi pasivaikščiojus po gėlynus, puošiančius Perkaso upelio šlaitus.
Žiedai vilioja žmones
„Taip žmonės ir sako: mažas, jaukus parkelis“, – šypsojosi Kaišiadorių rajone esančio parko idėjos sumanytojas ir įgyvendintojas Tautvydas Gurskas.
2020 m. pradėtame kurti parke vešinčius krūmynus palaipsniui pakeitė gėlės. „Gėlės – tai būdas prisikviesti žmones. Tokie privatūs parkai yra populiarūs užsienyje.
Žmonės čia ateina tiesiog pabūti, paiškylauti“, – aiškino Tautvydas, kuris yra ir profesionalus želdynų dizaineris. Jo parkas nuolat yra atviras lankytojams, – į jį galima atvažiuoti, ateiti, atplaukti laiveliais Nemunu iš Kauno arba iš Birštono.
„Bandau sukurti tokį parką, kuriame visais metų laikais būtų ką pamatyti, kad būtų įdomu stebėti, kaip jis keičiasi. Pavasarinių gėlių žydėjimas – tarsi vartai į žaliąjį sezoną, viliojantys spalvų išsiilgusius žmones. Štai todėl tulpių žiedų parke ir toliau gausės, kitais metais planuoju jų skaičių padvigubinti“, – kalbėjo T.Gurskas.
Paprašytas įvardinti mylimiausią tulpių veislę, parko šeimininkas sako, kad jam labiau patinka ne konkrečios šių gėlių veislės, o jų deriniai. Išmoningai suderinus tulpių spalvas, aukštį ir žiedų formas, pasak T. Gursko galima sukurti įspūdingą gėlyną. Vis tik daugiausia sodų kūrėjo simpatijų nusipelnė botaninės tulpės. Tai mažiau reiklios, atsparios, puikiai tinkančios gėlynams, alpinariumams gėlės.
Pravartu iškasti
T.Gursko patarimas tiems, kas norėtų savo gėlynuose auginti tulpes ir kasmet džiaugtis spalviniais deriniais: jas reikėtų prižiūrėti kaip vienmetes gėles.
Tai reiškia, kad po žydėjimo jų svogūnėlius reikia iškasti, o rudenį į paruoštus žemės plotelius kas 10–12 cm pasodinti juos naujus. Atrodytų, brangu ir netaupu, kaip dabar įprasta sakyti – netvaru.
„Patikėkite, neatnaujinus šių gėlių svogūnėlių, jų priežiūra ir apdorojimas nuo įvairių ligų kainuotų nepigiai, o ir rezultatas vargu ar džiugintų.
Šiuolaikinės veislės ir technologijos diktuoja būtent kitokias tulpių auginimo sąlygas. Tulpių auginimo lyderiai olandai jau senokai taiko svogūnėlių kaitą gėlynuose ir nepaliauja stebinti nuostabiais žiedų deriniais. Visgi, jei tokia kaita atrodo sudėtinga ar nepriimtina, siūlyčiau gėlyne įkurdinti daugiau narcizų“, – patarė profesionalus sodininkas.
Daugiamečiai gėlynai
Įsibėgėjant vasarai, jo parke pavasarines svogūnines gėles pakeis daugiamečiai žydintys gėlynai.
„Kraštovaizdis turi kisti – turi būti regima, kokius galima sukurti augalų derinius, kaip juos pritaikyti prie konkrečios vietos.
Tikiuosi, kad ir mūsų parko lankytojai susižavės ir susidomės laukinėmis pievomis ir jose žydinčiais vaistiniais ar prieskoniniais valgomais augalais. Taip mes skatiname žmones pažinti vis daugiau augalų rūšių“, – kalbėjo T. Gurskas.
Griežta atskirtis tarp sodo ir gėlyno taip pat pamažu nyksta. Gėlynuose įkomponuoti vaismedžiai teikia ir naudos, ir papildomo žavesio.
Pasak T.Gursko, parkai ir jų erdvėse įveisti želdiniai tampa ne tik poilsio, bet ir pažintine-pavyzdine vieta.
Atskirose erdvėse tarsi kambariuose sukomponuoti gėlynai – geras pavyzdys ir pagalba planuojantiems apželdinti ir puošti savo aplinką. Pamačius, kaip atrodo konkretūs augalai ir jų kompozicijos, lengviau susiplanuoti sklypo tvarkymo ir želdinimo darbus, pasirinkti vienokias ar kitokias augalų rūšis. Juk vieni augalai labiau mėgsta saulėtas vietas, kiti – pavėsį, treti – šlapynę.
Taigi, pasak T.Gursko, Lapainios parke vietos atsirado ne vienam kūrybiniam sumanymui, o jie vis neišsenka.
