Sode yra ir tokių alyvų, kurios neskuba – vėlyviausios jų veislės pražys liepos pradžioje. Jos yra aukštos kaip medžiai, žydi smulkiais žiedais ir ypač smarkiai kvepia medumi. Viena tokių „vėlyvių“, – „City of Toronto“ veislė.
Kolekcija Alyvų sode nuolat plečiama. Mokslininkai stengiasi, kad ji didėtų. Nors dauguma šių gražuolių yra P.Upyčio išvestos veislės, sode yra ir kitų selekcininkų, pavyzdžiui, Laimono Karklinšio išvestų veislių alyvų, yra jų ir „atvykusių“ iš Prancūzijos bei kitų šalių.
Pasiekti Duobelę nėra sunku. Nuo Biržų, važiuojant per Bauskę, reikėtų įveikti maždaug 120 kilometrų kelią.
Duobelė laukia svečių
Išvažiuoti iš Alyvų sodo, kuriuo rūpinasi Sodininkystės ir daržininkystės institutas, ko nors nenusipirkus yra sunku. Alyvų, gėlių bei vaismedžių sodinukai, atrodytų, patys įsiprašo į keliauninkų automobilius. Mat institutas jais prekiauja prie pat plytinčio alyvų lauko.
Prie Alyvų sodo esančioje suvenyrų parduotuvėlėje institutas šaldytuvus pripildė ir gardėsiais.
Tai vienintelė vieta Latvijoje, kur pardavinėjami instituto biochemijos ir perdirbimo centre gaminami ledai, pagardinti alyvų žiedais, įvairiomis uogomis ar morkomis.
Tačiau yra ir dar viena priežastis jau šią savaitę pasiekti šią Latvijos vietą, – didysis alyvų sezono renginys įvyks penktadienį, gegužės 26-ąją. 19 val. vakare Alyvų sode institutas jau 20-ąjį kartą suburs klausytojus į klasikinės muzikos koncertą „I love you, Life!“ („Myliu tave, gyvenime!“). Šįkart kviečiama pasiklausyti populiariausių italų kompozitorių kūrinių.
„Lietuviai mus labai myli ir dažnai atvažiuoja“, – patikino muziejaus direktorė Inesė Šinta.
Vieni jų pavasarį ir rudenį į Duobelę vyksta įsigyti sodinukų, kiti – į ekskursijas pasigrožėti žydinčiu Alyvų sodu, treti – į prinokusių uogų ir vaisių degustacijas. Pavyzdžiui, birželio antroje pusėje, kai sode prinoks trešnės, vėliau – ir vyšnios, plūstelės dar viena lankytojų banga.
Tiems, kam rūpi pinigai, institutas skelbia, kad suaugusiam žmogui bilietas kainuoja 7 eurus, vaikui – 5 eurus, senjorams bei studentams – tiek pat. O štai 25 žmonių grupei ekskursija lietuvių kalba – 30 eurų.
Žvilgsnis į muziejų
P.Upyčio muziejuje yra eksponuojami mokslininko asmeniniai daiktai, o greta – keičiamosios ekspozicijos, kurias vienija kokia nors su augalininkyste susijusi tema. Tai – lyg ir savaime suprantama, nes P.Upytis tyrinėjo 24 rūšių augalus, pavyzdžiui, jis tyrinėjo alyvas ir trešnes, pastarųjų išvedė apie 30 rūšių hibridų.
Muziejininkai paprastai lankytojams paaiškina, kad P.Upytis iš gimtųjų namų Vidžemėje, bėgdamas nuo tremties, išvažiavo dviračiu 1944-aisiais, klajojo po Latviją tol, kol baigėsi antroji tremčių į Sibirą banga ir 1949-aisiaus apsigyveno Duobelėje.
Jis šiame mieste ir parašė savo mokslinius darbus, o pastate, kuriame dirbo, įgyvendinus mokslininko testamente išreikštą valią, veikia Latvijos sodininkystės ir daržininkystės institutas – svarbiausia šios paskirties mokslo įstaiga Baltijos šalyse.
Dar viena svarbi šios mokslo įstaigos paskirtis – institutas saugo latviškų vaisių ir uogų genofondą, štai todėl jam reikia tokio didelio – kone 40 hektarų užimančio sodo.
Dabar institute veikia keturi mokslo centrai – agrotechnologijų, augalų rūšių tyrimų, augalų ligų ir kenkėjų bei biochemijos ir žaliavų perdirbimo. Pastarajame ir yra gaminami įvairūs eksperimentiniai produktai, pavyzdžiui, jame buvo sukurti rabarbarų cukatai. Pastarieji yra patentuoti. Šiuo metu juos gamina apie 15-a Latvijos įmonių ir juos eksportuoja.
Neseniai patentu buvo apsaugota autorystė dar vienas instituto gaminiui – džiovintos obuolių tyrės juostelės, kurių skonis šiek tiek panašus į antaninių obuolių sūrio.
Ir dar vienas paakinimas. Ne tik Alyvų sodas yra Duobelės traukos vieta. Mieste neseniai buvo atnaujinta, tiksliau – išgelbėta Duobelės pilies koplyčia.
Architektas Pėteris Blūmas su komanda padarė tai, kam buvo rengtasi kone du dešimtmečius, ir jų darbas buvo pripažintas geriausiu 2021-ųjų rekonstrukcijos projektu Latvijoje.
