Tuo tarpu Lietuvos žemdirbiai atsibudo tik tada, kai mineralinių trąšų kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Jie suskato varstyti organines ekologines trąšas gaminančios įmonės duris, nors anksčiau jos produktų neimdavo nė veltui.
Viena – augina, kita – gamina
Jokios mėšlo smarvės, jokio nemalonaus kvapo, nors atokiame Kaišiadorių rajono Pyplių kaime įsikūrusi įmonė ekologines trąšas gamina iš kompostuoto galvijų kraiko.
Sausos granuliuotos bei skystos koncentruotos organinės trąšos – tai nuo 2015-ųjų veikiančios bendrovės „Biodinamika“ gaminiai, kuriems žaliavą parūpina vienintelis tiekėjais – antrinė jos įmonė „Agrolinija“, auginanti Angus veislės mėsinius galvijus.
„Abi šios įmonės yra susijusios. Jose esame įdiegę šiuolaikines technologijas, pradedant kraikinio mėšlo kompostavimu, jo džiovinimu, smulkinimu, granuliavimu, baigiant produktų pakavimu.
Taigi visos žaliavos, kurias naudojame, yra lietuviškos, o iš jų pagamintos trąšos naudojamos augalų mitybai pagerinti bei dirvožemio derlingumui padidinti.
Pavyzdžiui, skystos trąšos iš mėsinių galvijų kraikinio mėšlo komposto ir vadinamųjų leonardito humatų yra gaminamos naudojant inovatyvią HTD technologiją. Kuriant jas buvo bendradarbiaujama su mokslininkais bei biotechnologais.
Praėjusiais metais pradėjome gaminti produktą – organinio sapropelio ekstraktą bei dirvai gerinti skirtą biologinį gelį. Organinį sapropelį taip pat gauname iš telkinio Lietuvoje, kurį valdo viena iš durpių kasybos įmonių“, – paaiškino bendrovės „Biodinamika“ vadovas Artūras Vasiljevas.
„Išpešė“ iš mėšlo naudos
Bendrovės „Agrolinija“ auginami galvijai per žiemą laikomi specialiai įrengtuose tvartuose ant šiaudų kraiko. Tuomet, kai galvijai išgenami į laukus ganytis, ten pat, tvartuose likęs kraikas yra naudojamas kompostui gaminti, o proceso metu amoniakas yra išgarinamas.
„Kompostuojamas mėšlas nėra drėgnas. Jame daug šiaudų, daug šienainio likučių. Vėliau kompostas priekabomis suvežamas į mūsų perdirbimo įmonę, kurioje jis ir yra džiovinamas bei smulkinamas“, – sakė A.Vasiljevas.
„Agrolonija“ augina apie 400–500 mėsinių galvijų. Kadangi kasmet organinių trąšų paklausa didėja, didėja ir galvijų banda.
Produktai tvariems ūkiams
Analogiškos „Biodinamikai“ gamyklos Lietuvoje nėra – būtent tokios, kuri valdytų visą gamybos ciklą nuo galvijų tvarto iki pat ekologinių trąšų gamybos ir fasavimo.
Tokios trąšos yra skirtos tvariems ūkiams. Jos padeda žemdirbiams įveikti vieną sunkiausių užduočių – dirvožemio korozijos problemą. Bet ar žemdirbiai jas perka?
„Gaminti granuliuotas trąšas pradėjome prieš 11 metų – pasistatėme eksperimentinį cechą tame pačiame tvarte, kur kompostuojamas mėšlas.
Per metus prigaminome nemažai tų trąšų ir ėmėme sukti galvą, kam jas įsiūlyti.
Pradėjome važinėti į ūkius, dalinome žemdirbiams nemokamai, kad tik jas naudotų, o po metų mums papasakotų apie derlių.
Vis dėlto pirmaisiais ir antraisiais ekprimentinės gamybos metais ūkininkai net ir nemokamai nenorėjo trąšų imti. Jie nesuprato, kam dar „tas mėšlas“, jei 20–30 metų jie naudojo įprastines mineralines trąšas ir mintinai žinojo, kaip tai daryti“, – pradžių pradžią prisiminė A.Vasiljevas.
Bet vėliau situacija smarkiai pasikeitė, ir įmonė šiuo metu turi tiek užsakymų, kad nebegali visiems norintiems jų įvykdyti.
„Ateitų ir gruodis, kol tai padarytume. Užtat priimame užsakymus tik iš lojalių ūkininkų, kurie anuomet nesipurtė – išbandė, ir seniai perka mūsų trąšas. Jie žino, kad be organinių medžiagų – be organinės anglies ir bioaktyvios mikrobiologijos nebus gero dirvožemio, nebus ir gero derliaus“, – taip į klausimą apie savųjų gaminių pardavimą atsakė įmonės vadovas.
Pasak jo, jei granuliuotos trąšos būtų beriamos į nenualintą dirvą, hektarui jų pakaktų 300–400 kilogramų. Bet jei dirvožemis degraduoja, tam, kad procesas sustotų, į hektarą jų reikėtų kasmet išberti po 1,5–2 tonas.
Planuoja tolimesnę plėtrą
Anot A.Vasiljevo, įmonės plėtra vyksta nuolat. Pavyzdžiui, 2015-aisiais pastačius gamyklą buvo išnaudojama vos trečdalis patalpų, o dabar joje jau yra ankšta. Tam, kad būtų galima padidinti gamybos apimtis, šiemet bus pastatytas naujas žaliavų sandėlis.
„Lietuvoje parduodame apie 20–25 proc. pagaminamos produkcijos. Visa kita eksportuojama į Lenkiją, Azerbaidžaną, taip pat į Vokietiją, Nyderlandus. Turime sutartis ir su Pietų Amerikos ūkiais, šiemet turėtume jiems nusiųsti pirmąsias siuntas“, – kalbėjo A.Vasiljevas.
Tai, kad organiniai produktai tinkami ekologinei gamybai, liudija sertifikatai – produktai yra registruoti Valstybinėje augalininktstės tarnyboje. Tačiau eksportas yra didelis, skystosios trąšos yra papildomai sertifikuotos ir įrašytos į tinkamų naudoti ekologinėje žemdirbystėje trąšų FiBL registrą Vokietijoje.
Tai suteikė galimybę gaminį naudoti ekologiniuose ūkiuose Vokietijoje bei Šveicarijoje, taip pat ir biodinaminiuose ūkiuose.
Kainų poveikis
Per praėjusius metus 3–4 kartus pabrangusios mineralinės trąšos privertė ūkininkus pasukti galvą ir nutarti, ką daryti toliau. Jie suskato ieškoti išeičių ir, kartu su įprastinėmis trąšomis ėmė naudoti ir organines.
„Kartu su mokslininkais sukurti mūsų produktai yra universalūs, jie tinka ir smulkiems ūkiams – daržininkams bei sodininkams. Vis dėlto gamindami skystus produktus numatėme ir tai, kad juos būtų galima naudoti dideliuose ūkiuose – nupurkšti laukus su turimais purkštuvais ir taip patręšti grūdines kultūras“, – paaiškino A.Vasiljevas.
Įmonėje buvo atlikti bandymai, skirti mineralinės ir organinės kilmės trąšų balansui nustatyti.
„Bandymai paliudijo, kad trečdaliu sumažinus mineralinių trąšų ir vietoj jų mūsų produktais tręšiant augalus per lapus kiekvienam hektarui tenkantis pinigų kiekis trąšoms sumažėja 20–25 proc., o derlius išlieka toks pat geras“, – teigė pašnekovas.
