Kas domisi veterinarija, naminiais gyvūnais, tam turėtų būti įdomu, ką gi veikia gražiuose rūmuose Baisogaloje įsikūrę mokslininkai. Iš išorės pastatai neatrodo kaip nors susiję su gyvulininkyste. Bet iš tiesų Baisogalos dvare, kuriuo kažkada rūpinosi dvarininkas Juzefas Poniatovskis, o paskui ilgus metus valdė Komarai, buvo daug veiklos, susijusios su žemdirbyste.
Komarai gyveno čia ilgai, dvarą valdė net trys kartos. Dvarininkai turėjo apie 1000 ha žemės, daug pastatų ir išskirtinio grožio dvarą. Dvaro rūmai buvo tokie gražūs, kad čia lankėsi ir popiežiaus pasiuntinys, ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Šiuo metu čia veikia LSMU gyvulininkystės institutas. Nors mokslininkų ir jų pagalbininkų neteko sutikti, viena iš instituto darbuotojų mums parodė prabanga švytėjusias sales, koklines krosnis, salę su fortepionu, kur kadaise grodavo Roza Komarovska.
Dvaras seniai priklauso Lietuvos valstybei, likę gyvi Komarų palikuonys gyvena užsienyje, daugiausiai Lenkijoje. Pasak gidės, Komarų provaikaičiai atvyksta į Lietuvą, lankosi Tytuvėnų festivalyje, kitose šventėse.
Na, o Šarūnė Marašinskienė žurnalistų būrį palydėjo apžiūrėti Lietuvos ūkinių gyvūnų. Tai tokie naminiai gyvūnai, kurių išskirtiniai paveldimi požymiai yra susiformavę Lietuvoje. Kai kurios senosios Lietuvos gyvulių ir paukščių veislės jau išnykusios, kitos – žemaitukų veislės arkliai, vietinės kiaulės, baltnugariai galvijai, vietinės avys, vištinės žąsys – atsidūrusios ant išnykimo ribos.
Todėl aplankytame institute Baisogaloje yra atliekami įvairūs tyrimai bei eksperimentinės plėtros darbai, sąlygojantys gyvulininkystės šakos plėtrą. Be to, čia saugomas ir puoselėjamas intelektualinis ir istorinis gyvulininkystė mokslo palikimas.
Kadangi lankėmės labai karštą vasaros dieną, dalis gyvulių buvo pasislėpę nuo kaitros, kiti buvo laukuose. Tad didesnę laiko dalį klausėmės pasakojimo apie lietuviškus žemaitukus, gėrėjomės jų ištverme ir noru net ir per karščius treniruotis, bėgti ištvermės ratą.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 900 žemaitukų veislės arklių. Jie dalyvauja konkūruose, įvairiose šventėse, taip pat dirba šeimos ūkiuose. Yra įkurta žemaitukų asociacija, kuri siekia išsaugoti šią veislę, kuri yra išskirtinai lietuviška ir žinoma nuo VI amžiaus.
Žemaitukas yra Lietuvos karo žirgas. Pasak P. Šveistienės, žirgai yra ramūs, draugiški, nemėgsta dvejojančių žmonių. Gyvulininkystės insttitute yra genetinių išteklių fondai, vardan veislių išsaugojimo bendradarbiauja ne tik selekcininkai, bet ir fondų saugotojai, kiti augintojai.
Gyvulininkystės institute iš bandos mokslininkai atsirenka jaunus žirgus, o kitas prieauglis yra parduodamas. Kumeliuko kaina yra nuo 500 iki 2 tūkst. eurų. Juos lietuviai įsigyja veislei arba sportui.
