Tęsia tradicijas
Trisdešimtmečiai broliai dvyniai – Napalys ir Ignas Skaparai– savo 60 hektarų ekologiškame ūkyje šiuo metu augina 45 melžiamas karves, taip pat turi telyčaičių, buliukų ir veršelių. Kaime užaugę ūkininkai sako, kad galvijai, įvairūs žemės ūkio darbai jiems nesvetimi nuo pat vaikystės. Grįžę iš mokyklos berniukai skubėdavo padėti tėvams. O kai atėjo laikas patiems rinktis gyvenimo kelią, broliai nusprendė, kad nori likti gimtinėje ir kurti būtent pienininkystės ūkį.
„Mus mama senais laikais, nuo mažens išmokė, kaip dirbti. Taip ir dirbame iki šiol“, – pasakoja N.Skaparas.
Aukščiausia pieno kokybė
Skaparų ūkyje vaikštinėjančios karvės – itin jaukios ir visai nebijo žmonių. Laisvai besiganančios raguotosios pasitinka ir smalsiai apžiūri kiekvieną atvykėlį.
„Karvė – smalsus ir labai protingas gyvulys. Joms viskas įdomu, turi viską apžiūrėti. Pamenu, turėjome vieną karvę, kurią dar mama melždavo. Tai ji pripažindavo tik vieną mamos striukę – jei ateidavo apsirengusi kažkuo kitu, karvė spardydavosi ir nesileisdavo melžiama“, – juokiasi ūkininkas.
Meilė auginamiems galvijams šiame ūkyje itin jaučiama – šeimininkai dažnai juos pašnekina, paglosto, žino, koks kurio charakteris. Karvės nepatiria streso, mat ūkininkai nėra suinteresuoti per kuo trumpesnį laiką išspausti kuo didesnį kiekį pieno. Čia visas dėmesys skiriamas produkcijos kokybei.
Pašarus karvėms ūkininkai augina ir ruošia patys, nenaudoja jokių antibiotikų, trąšų, pesticidų ar herbicidų. Vienintelė žemės kokybei gerinti naudojama trąša – karvių mėšlas. Pienas melžiamas tiesiai į lengvai transportuojamą šaldytuvą. Tokį melžimo būdą N.Skaparas sako pradėjęs naudoti tik šiemet. Kadangi produkcija be jokių konservantų, pamelžtą pieną būtina šaldyti kuo greičiau, nes per 2 valandas jame ima dauginti rūgimą skatinančios bakterijos. Melžimas tiesiai į mobilų šaldytuvą padeda užtikrinti dar geresnę produkcijos kokybę. Įrangą šaldymui ūkininkai įsigijo neseniai, pasinaudoję kredito unijų grupės „Kreda“ paslaugomis.
Nebūtų pavykę be pagalbos
Nors Skaparų šeima visuomet gyveno ūkiškai, tačiau viską augino tik savo poreikiams. Ūkininkavimo pradžia nebuvo lengva, nes šeima neturėjo nei žemės, nei technikos. N.Skaparas neslepia – be finansinės pagalbos pradėti tokią veiklą būtų neįmanoma.
„Jei neturi paveldėtų žemių, ūkio, norėdamas įkurti kažką nuo nulio paskolos neišvengsi vienareikšmiškai“, – sako ūkininkas.
N.Skaparas džiaugiasi, kad jau ne vienerius metus gali pasitikėti „Kreda“ kredito unijų grupe ir jos kredito unija „Kupiškėnų taupa“, kurios nariu yra. Ūkininkas ypač vertina malonų unijos darbuotojų bendravimą su klientais, lankstumą ir operatyvumą.
„Ten dirba žmonės iš didžiosios raidės. Bet kokiu finansiniu klausimu galima kreiptis, visada patars, padės, pateiks geriausias sąlygas ir pasiūlymus“, – džiaugiasi N.Skaparas.
Paklaustas, ar naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis, ūkininkas juokiasi: „Žinoma, naudojuosi, labai geras daiktas „E-Kreda“, gi gyvename dvidešimt pirmame amžiuje.“
N.Skaparas sako, kad beveik nesinaudoja kompiuteriu, visas pinigų pavedimo operacijas jam pakanka tvarkyti per išmanųjį telefoną. Kai ūkyje tiek darbų, jis ypač vertina greitą ir patogią finansinių atsiskaitymų galimybę. „Kreda“ atsižvelgia į didelį ūkininkų užimtumą, todėl stengiasi užtikrinti, kad daugelį kasdienių finansinių operacijų būtų galima atlikti būtent šitaip – tiesiog keliais mygtuko paspaudimais telefone.
„Unijoje gerai, kad asmeniškai žino, ką veikiu, pažįsta, draugiškas kolektyvas. Būna pirmadienį ateisi paskolos prašyti, o jau penktadienį gausi atsakymą. Dažniausiai duoda“ – džiaugėsi jau ne vieną paskolą paėmęs ir grąžinęs Skaparas.
„Kreda“ grupė teikia investicines paskolas, skirtas plėsti savo ūkį ar jį modernizuoti, investuoti į biologinį turtą, įsigyti žemės ūkio įrangą ar techniką, rekonstruoti ūkyje esančius pastatus, statyti ar įsigyti naują nekilnojamąjį turtą (fermą, sandėlius, grūdų džiovyklas), įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą siekiant plėsti pasėlius. Ūkininkai taip pat gali pasinaudoti įvairiomis lengvatomis finansinėms priemonėms besikreipdami į mūsų partnerius – Žemės ūkio paskolų garantijų fondą“, – dalinosi Jolita Česonienė, „Kreda“ Jungtinės centrinės kredito unijos administracijos vadovė ir valdybos narė.
J.Česonienė pabrėžė, kad „Kreda“ grupėje ūkių verslas užima svarbią vietą – apie 33 proc. suteiktų paskolų yra žemės ūkio paskirties. Ilgalaikis glaudus bendradarbiavimas leidžia pažinti ūkininkų veiklos cikliškumą, kai finansavimas yra būtinas pavasario darbams pradėti, tačiau tie patys nariai, realizavę derlių, į unijas grįžta jau su indėliais. Net šešių grupės unijų paskolų portfeliuose ūkininkų paskolų dalis yra daugiau nei 40 proc.
