Gamina biohumusą
Idėja Kalifornijos sliekus ne tik auginti, bet ir įdarbinti skirtingas specialybes bei kitas veiklas lig šiol turintiems kretingiškiams kilo įsikalbėjus apie galimas neužimtas verslo nišas ir pamačius uždegančių pavyzdžių kitur.
„Pradžiai, o tai buvo 2006-aisiais, iš augintojų parsivežėm 600 kilogramų sliekų, iš vietinių ūkininkų nusipirkom galvijų mėšlo ir nusprendėm pabandyti, kas iš to išeis“, – šypsojosi Vaidotas.
Per tuos metus sliekų prisidaugino į valias, ir šiomis dienomis fermoje po polietileno plėvele, saugančia nuo juos erzinančios saulės šviesos, gyvių jau knibžda kokios 3 tonos, o ir mėšlo reikia nepalyginamai daugiau. Per parą sliekai suėda tiek maisto, kiek sveria patys, tai yra iki 4 gramų kiekvienas. Tiesa, mėšlas lauko aikštelėje pirmiau yra supūdomas, tik tuomet gali būti naudojamas kaip pašaras. Jį perleidę per savo virškinimo sistemą, sliekai ir gamina bekvapę mikroelementų ir mineralų prisotintą gryną ekologišką trąšą.
Kad sertifikuota trąša tinka naudoti ir ekologiniams ūkiams, abejonių neturi kilti, mat Kalifornijos sliekai absoliučiai nepakenčia chemijos. Cheminės medžiagos, pasak V.Benečio, augintiniams būtų peilis, jeigu bent kiek gautų – žūtų. Tačiau, kol trąšos iki galo paruošiamos parduoti, užtrunka nemažai laiko. Sliekų perdirbtas maistas laikomas krūvoje ir pusmetį brandinamas, po to natūraliai džiovinamas, sijojamas, fasuojamas. Šiuose procesuose kretingiškiams Leliūnų įmonės „Ekovormas“ vadovams talkina du samdomi vietiniai darbuotojai.
„Štai šitie didmaišiai, kol bus pripildyti juodų birių aguonos grūdo dydžio granulių, laukė pusantrų metų“, – 45 didžiulius maišus, kurių kiekviename po 700 kg biohumuso, parodė jie.
Vertinga trąša domina ir užsieniečius, ir lietuvius
Nepaisant ilgo proceso, verslininkai atviravo pastaruoju metu, ypač brangstant kitoms trąšoms, užsakymų turintys tiek daug, kad vos spėja vykdyti, todėl rimtai galvojantys apie verslo plėtrą bei pajėgumų didinimą. Didžioji rinkos dalis vis dėlto – užsienyje. Leliūnuose pagamintas biohumusas iškeliauja į Latviją, Švediją, Norvegiją, Austriją, Lenkiją. Bet ir vietiniai rajono ūkininkai, sodininkai, daržininkai vis labiau domisi, parduotuvėse arba tiesiai į įmonę atvykę jie dairosi į nedidelius maišelius sufasuoto universalaus mišinio, paruošto augalams iškart sodinti, arba gryno, keliolika kartų mėšlo naudą pranokstančio biohumuso dirvožemiui pagerinti.
Paklausti, kaip pavyko įsitvirtinti rinkoje, kretingiškiai sakė, kad tai – jų pačių įdirbis. „Per socialinius tinklus mezgame ryšius su užsieniu, esame atviri visiems besidomintiems Lietuvos ūkininkams, pasakojame, ką veikiame, ką kaime gaminame ir parduodame. Net vaikų ekskursijos čia pas mus atvyksta. Pirmieji ledus pralaužė Kurmaičių mokinukai, paskui lankėsi ir iš Kūlupėnų, Kartenos, Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“. Ypač Vaidui sekasi taip gražiai, pedagogiškai bendrauti“, – juokėsi Mindaugas.
Vaidotas atviravo net prieš pradedant verslą tiek žinių apie Kalifornijos sliekus nebuvęs prikaupęs, kiek teko dabar, mat smalsūs vaikai ir patys daug pasakoja, ir klausimų užduoda. „Kaip galiu nepaaiškinti, kodėl sliekai vadinasi Kalifornijos? Pasiskaičiau, kad vienas mokslininkas iš Kalifornijos vargo vargo, ieškojo, kaip čia praturtinti žemę ir štai atrado sliekų naudą“,– šypsojosi jis.
Bet daugeliui ir suaugusiųjų smalsu: kaip sliekai alsuoja, kuo minta, ką ėda, ko nemėgsta, kokio dydžio užauga, kiek ilgai gyvena ar tinka žvejybai?
Pasirodo, Kalifornijos sliekai nemėgsta žalios žolės ir citrusinių vaisių, gali gyventi ir iki 16 metų, o žvejybai tinka. Bet žvejams verslininkai siūlo ir kitokių sliekų – taip vadinamų naktinių. Naktiniai sliekai – gerokai stambesni, žvejybai tinka, bet, kaip sakė Mindaugas, ne tokie uolūs darbininkai biohumusui gaminti.
Suaugę Kalifornijos sliekai būna raudonos spalvos, tačiau išsiritę iš kokono, maždaug 5– 6 dienas būna balti, rausvą atspalvį pradeda įgauti po 15–20 dienų. Bręstant minta mikroorganizmais ir organinėmis sultimis. Šie gyviai yra hermafroditai, turi vyriškus ir moteriškus lyties organus. Daugintis pradeda maždaug po trijų mėnesių nuo išsiritimo. Kalifornijos sliekai maždaug 10 kartų vislesni negu kitos rūšys, dauginasi kas 7 dienas.
Intensyviausias veisimosi laikotarpis – pavasario ir rudens sezonas. Vienas Kalifornijos sliekas per kalendorinius metus gali atsivesti 1 tūkst. 500 palikuonių. Jų augimas trunka maždaug 7 mėnesius. Suaugusių sliekų ilgis siekia 6–8 centimetrus, svoris yra apie 0,8–1 gramas. Palaikant jų veiklai tinkamą 15–25 laipsnių temperatūrą, per parą šie sliekai gali suėsti dvigubai daugiau maisto negu sveria patys.
