Prisiminė vaikystę
Kaunietė Lina Narvydienė prieš kelerius metus nutarė užsiauginti arbūzų. Tam ją įkvėpė sutuoktinis, kuris prisiminė, kad vaikystėje pats augino ir valgė šiuos lietuviškos veislės gardumynus.
Dabar moteris kiekvienais metais eksperimentuoja ir užsiaugina vis naujų veislių arbūzų. Jų minkštimas ne tik įprastai raudonas, bet ir oranžinis ar baltas.
L.Narvydienė noriai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip užsiauginti arbūzų savo darže.
Nusprendė palikti miestą
Vokiečių kalbos filologijos studijas baigusi moteris kurį laiką dirbo užsienio kapitalo įmonėje, bet vienas po kito susilaukusi keturių vaikų su vyru nutarė palikti miestą ir persikraustė į Kauno rajone esantį Šlienavos kaimą.
Moteris sakė, kad visada domėjosi žemės ūkiu, ją domino ekologiškas ūkininkavimas, todėl prie savo namų pradėjo auginti įvairius šeimos narių labiausiai mėgstamus vaisius ir daržoves.
L.Narvydienės sutuoktinis prisiminė, kad dar būdamas moksleivis įsigijo arbūzų sėklų iš selekcininko Konstantino Nedzvecko ir užsiaugino nors ir nedidelį, bet labai skanų ir sultingą arbūzą, kurio veislė vadinosi ‘Kiemintai’.
2017 metais moteris pirmą kartą pasisodino būtent šios ir kelių kitų veislių arbūzų.
Kenkia per didelė drėgmė
L.Narvydienė pasakojo, kad pirmaisiais metais padarė nemažai klaidų, bet vėliau kasmet iš jų mokėsi ir dabar jau turi patirties, kuria mielai dalijasi su smalsuoliais.
Moteris arbūzų sėklas perka parduotuvėse arba iš kitų augintojų, nes jei sėsi savų arbūzų sėklas, yra tikimybė, kad juos užpuls įvairios ligos ar jie išsigims.
Balandžio pabaigoje, kad sėklos greičiau sudygtų, jas galima parą pamirkyti šiltame vandenyje, vėliau susukus į drėgną audeklą daiginti šiltoje vietoje. Sudygusias sėklas po vieną reikėtų sėti į 1,5 litro talpos vazonus.
Po mėnesio daigus jau reikia sodinti į nuolatinę jų augimo vietą, bet svarbu, kad jau nebebūtų šalnų. L.Narvydienė patarė, kad tai geriausiai daryti paaukštintoje lauko ar daržo vietoje, kad lietaus vanduo nuo lysvės nutekėtų. Geriausia, jei žemė yra priesmėlis.
Arbūzų augintoja ant žemės kloja paprastą polietileno plėvelę, joje padaro skyles, į kurias daigus ir pasodina. Plėvelė nuo šaltesnio oro apsaugo arbūzų šaknis. Iki Joninių daigus ji dengia balta daržo plėvele, kuri taip pat saugo nuo šalčio.
Birželio viduryje arbūzai pradeda žydėti ir plėvelę jau galima nuimti.
„Daugelis mano, kad arbūzams reikia daug drėgmės. Tai – netiesa. Jei jie gauna per daug vandens, vaisiai tampa nebesaldūs, arbūzus ima pulti įvairios ligos. Ši vasara buvo ideali jiems augti ir nokti“, – tikino L.Narvydienė.
Primena mėnulį ir žvaigždes
Pakaunės gyventoja patarė pradedantiems arbūzų augintojams rinktis ankstyvąsias ar vidutinio ankstyvumo arbūzų veisles. Hibridines veisles, kurių vaisiai neturi sėklų arba jų turi labai mažai, reikėtų auginti greta kitų veislių arbūzų.
L.Narvydienei labai patinka hibridinė veislė ‘Red Star’, šie arbūzai gausiai dera, yra ištvermingi, sultingi, traškūs ir saldūs, o smulkių sėklų turi mažai.
„Naujas mano atradimas – JAV sukurta veislė ‘Moon and Stars’. Šie arbūzai yra pailgi, jų tamsiai žalia žievė išmarginta smulkiais geltonais taškais, primenančiais žvaigždes, greta jų dažnai būna ir viena didesnė geltona dėmė, panaši į mėnulį. Šio arbūzo vidus geltonas ir skanus, saldus“, – pasakojo augintoja.
Taip pat šiais metais moteris augina ir ‘Charlstone Grey’ arbūzus, jie pailgi, žievė šviesiai žalia, vidus raudonas, saldus ir traškus. Lysvėje vis dar auga ir iš išorės balsvai bei žaliai dryžuoti, bet viduje balti arbūzai. Jie turėtų būti nesaldūs, bet sultingi ir traškūs.
O žaliai ir balkšvai dėmėtų arbūzų vidurys bus oranžinis.
L.Narvydienė patarė, kaip suprasti, kada arbūzai jau prinokę.
„Nudžiūsta prie vaisiaus išaugęs žalias ūsas, arbūzo žievė tampa neblizgi. Bet svarbiausia – ta vieta, kuri guli ant žemės, tampa geltona ir net kiek oranžinė. Tai ženklas, kad arbūzą galima valgyti“, – aiškino L.Narvydienė.
Šią vasarą moteris viename darže arčiau namų pasodino 6 arbūzų daigus ir nuskynė 23 arbūzus, kitame iš 15-os daigų užaugino apie 40 arbūzų. Didžiausias svėrė 10,5 kilogramo.
Šeima tikina, kad arbūzai jiems nenusibosta, ir vis laukia, kada vėl prapjaus naują sultingą gardėsį.
Įspūdingi burnočiai – ir tvora, ir maistas
L.Narvydienė eksperimentuoja ir su kitais augalais. Šiais metais ji norėjo įsitikinti, kokie augalai tiktų vietoj tvorų, kurios atitvertų namo kiemą nuo daržo ir daržovėms užstotų atšiaurų vėją.
Moteris sodino aukštaūgių ir žemaūgių kukurūzų, jai labiau patiko pastarieji. Bet labiausiai pasiteisino vienmečiai lapiniai augalai burnočiai. Jie ne tik atrodo įspūdingai, sukrauna pailgus raudonus žiedus, bet ir yra naudingi.
Burnočių sėklos primena riešutų skonį ir naudojamos duonos, pyrago, makaronų ir kitų produktų gamyboje. Lapus ir jaunus burnočių stiebus galima troškinti, virti, šaldyti, konservuoti ar džiovinti. Juose gausu vitamino C, geležies, kalcio ir daugelio mikroelementų. Burnočiai yra vertingas, nesunkiai išauginamas ir labai skanus mėsos pakaitalas.
