Vilkaviškio rajonas priskiriamas vidutiniam žemės derlingumui, kur našumas svyruoja nuo 30 iki 50 balų, tačiau ūkininkai skiria ypatingą dėmesį javų kokybei bei investuoja į inovatyvias augalų apsaugos priemones, todėl sulaukia įvertinimo.
Šiemet jaunosios ūkininkės Karolinos Pranckūnienės auginamų kviečių laukas buvo išrinktas gražiausiu konkurse ūkininkams.
Javų laukas pavadinimu „Žaidžiame iš kartos į kartą“ laimėjo susumavus komisijos ir socialinio tinklo vartotojų balus. Ūkininkei atiteko pagrindinis prizas – įspūdinga vakarienė kviečių lauke su lietuviškumą simbolizuojančiais ypatingais patiekalais, specialiais dekoro elementais ir sutartinių sesijomis.
„Vakarienė paliko labai jaukius ir šiltus prisiminimus. Sušildė dėmesys, formatas, skoniai, estetika, garsai“, – įspūdžiais pasidalijo ūkininkė.
K.Pranckūnienė prisipažįsta, kad šiemet pasėliai nuo ankstyvo pavasario buvo daug žadantys, bet ilgai trunkantis alinantis karštis padarė didelę žalą. „Dėl karščio atsirado ligos, kurių šiomis dienomis net patyrę agronomai negalėjo paaiškinti“, – pasakoja ūkininkė iš Vilkaviškio.
Jos teigimu, šiame sezone gali būti prikulta 20–30 proc. mažiau kviečių negu pernai – 2020 m. javų derlingumas siekė 8,9 t/ha, o šiemet prognozuojamas kviečių derlingumo vidurkis gali būti apie 7 t/ha.
Penkios šeimos kartu – tradicijos tęsiamos iš kartos į kartą
Jaunosios ūkininkės kelias prasidėjo jau ankstyvoje vaikystėje, nes augo tradicijas puoselėjančių ūkininkų šeimoje.
„Nuo mažų dienų augant ūkininkų šeimoje, kai tėvai – griežti ir reiklūs, tikrai užsigrūdini ir supranti žemės darbų naudą žmogui bei esi dėkinga už visas išmoktas pamokas. Tėvų pavyzdžiu pirmas pasekė mano brolis, vėliau aš ir dvi seserys. Savo ūkį įregistravau 2009 m. Šiuo metu esame Maskvyčių šeimos ūkis, kuriam priklauso penki ūkiai – bendrai dirbame apie 1800 ha žemės, auginame kviečius, rapsus, pupas, cukrinius runkelius“, – teigia K. Pranckūnienė.
Ji džiaugiasi, kad ūkyje darbuojasi visi kartu – aktyviai įsitraukę ir jos vyras, ir brolio žmona.
„Smagu matyti savo ir brolio atžalas, kurie nori pasėdėti kombaine, apvažiuoti laukus, kiekvienais metais darosi vis žingeidesni ir pradeda ypač domėtis ūkiu. Manau, trečioji karta ugdoma sėkmingai“, – neabejoja ūkininkė.
Paklausta, kokia yra šeimos paslaptis, ji neturi vieningo atsakymo.
„Visi kartu dirbame, dalinamės viskuo, šnekame kaip šeima. Man sunku būtų bė tėčio, vyro ar brolio pagalbos, o jiems turbūt be manęs. Galime greitai pasitarti, priimti sprendimus, mobilizuotis, diegti naujoves. Tai galbūt ir yra sėkmės paslaptis arba atsakingo požiūrio į darbą rezultatas“, – sako gražiausio lauko konkurso nugalėtoja.
