Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, pernai iš visų ūkininkų deklaruotų 2,9 mln. hektarų naudmenų ekologijai skirtas plotas sudarė apie 189 tūkst. hektarų.
Sėjomaina – būtinybė
„Su sėjomaina ekologijoje nepajuokausi. Viskas turi vykti pagal ilgalaikį projektą, antraip nepavyktų išsaugoti biologinio augalų aktyvumo“, – patikino Valentinas Genys.
Kmynai, motiejukai sėklai, poros rūšių kviečiai, rugiai – jais šis Ukmergės rajono ūkininkas apsėja savo žemės plotus, kuriuos ekologiniais jis pavertė maždaug prieš šešiolika metų.
„Esu agronomas. Stengiuosi perprasti visus reikalavimus, nes jie padeda išvengti klaidų. Taigi nemažai laiko reikėjo ir tam, kad nuo įprastinio ūkio pereičiau prie ekologinio. Atlikdavau bandymus, stebėjau, domėjausi biodinaminiu ūkininkavimu bei kitomis technologijomis. Domiuosi ir dabar“, – pasakojo V.Genys.
Ekologiška žaliava – įvairiais grūdais jis aprūpina perdirbėjus Lietuvoje. Tačiau dauguma jų per verslo partnerį pasiekia Vokietiją, o motiejukų sėklos – Suomiją. Pastarojoje jomis atsėjamos ekologinių ūkių ganyklos.
Reikės deklaruoti pasėlius
Netrukus, nuo balandžio 12-osios, ūkininkai pradės deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Planuojama, kad tai padaryti jie turės iki birželio 7-osios.
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, V.Genys deklaruos maždaug 400 hektarų dydžio ekologinę valdą.
„Mano ūkyje vyko restruktūrizacija, Dabar su sūnumi konsoliduosime sėjomainą, tačiau išlikome „šimtaprocentiniai ekologai“, – patikino Valentinas.
Kasmet, deklaravus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas, prasideda patikros, – tikrinama, ar tam tikromis kultūromis apsėti žemės plotai sutampa su nurodytais deklaracijose. Tai daro Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai.
„Kadangi aš deklaruoju ekologinius plotus, man nuolat tenka bendrauti ir su „Ekoagros“ įstaiga. Jos misija – ūkio sertifikavimas, o kartu – ir patikros“, – užsiminė V.Genys.
Ši įmonė turi tokią metodiką: įprastinės kasmetinės patikros atliekamos visuose ūkiuose kartą per metus, o nepraneštoms patikroms atsirenkami tik tam tikri ūkiai pagal rizikingumą.
„Mano ūkyje „Ekoagros“ specialistai paskutinįkart lankėsi pernai vasarą – laboratoriniams tyrimams ėmė žaliosios masės mėginius. Pavyzdžiui, žingsniuoja jie skersai lauko, išrauna kviečių ir deda į sandarų mėginių maišelį.
Vienuose ūkiuose tyrimams gali būti imama dirvožemio mėginių, kitur – žaliosios masės, dar kitur – sandėliuojamų grūdų ar sėklų.
Mėginiai tiriami akredituotoje laboratorijoje – taip stebima, ar juose nėra neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų likučių.
Tokia kontrolė yra visame pasaulyje, tai tas pats kaip mokesčių inspekcija, pyk nepykęs, vis tiek mokesčius reikia sumokėti. Už sukčiavimą juk baudžiama, ne už ką kita“, – kalbėjo V.Genys.
Dalyvauja kontrolės sistemoje
Ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai gauna paskatinimą – teikia paraiškas išmokoms gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.
Visi su ekologiškais produktais dirbantys žemės ūkio veiklos subjektai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai – sertifikuojami.
Viešosios įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2020 metais buvo sertifikuoti 2566 ūkio subjektai, iš jų 2242 užsiima pirmine gamyba. Bendras jų sertifikuotas plotas sudaro apie 240 tūkst. hektarų.
Pagrindinis pirminės gamybos ekologinių ūkių tikrinimų sezonas prasideda kasmet apie gegužės vidurį, birželio pradžią. Pas pareiškėją vykstama po to, kai jis deklaruoja pasėlius.
Iki spalio 15 d. atliekamos fizinės patikros visuose ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse, pageidaujančiose tais metais sertifikuoti pirminę ekologinę gamybą. Perdirbimo, prekybos patikros vyksta visus metus.
Vartotojai – gerokai reiklesni
Lietuvoje ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugas gali teikti tik viena kontrolės institucija – viešoji įstaiga „Ekoagros“. Tik jos išrašyti dokumentai pripažįstami tinkamais, o juose nurodyta produkcija laikoma ekologiška.
Pasak viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorės Virginijos Lukšienės. pastaruoju metu žmonių požiūris į mitybą sparčiai keičiasi – stengiamasi kuo sveikiau maitintis, todėl vis dažniau pasirenkami ekologiški produktai.
„Be to, klimato kaitos, aplinkos užterštumo problemų kontekste auga visuomenės sąmoningumas aplinkosaugos atžvilgiu – vis dažniau pirmenybė teikiama ir produktams, pagamintiems draugiškesnėmis gamtai technologijomis.
Mūsų atliktas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtino, kad ir Lietuvos gyventojai domisi produktų sudėtimi, kilme, gamybos būdais, ką reiškia įvairūs standartai ir ženklai ant produktų etikečių“, – sakė V. Lukšienė.
Augantį tokį vartojimo poreikį siekia patenkinti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai.
Štai čia tampa svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo.
„Reikalingos tam tikros priemonės, garantuojančios vartotojui, jog jis tikrai perka ekologiškus produktus.
Todėl jų auginimas bei gamyba yra griežtai kontroliuojama, sertifikuojama ir specialiai ženklinama.
Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimą, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus“, – paaiškino V. Lukšienė.
Kaip tai daroma?
Visi ekologiškus produktus auginantys ūkininkai yra įtraukti į kontrolės sistemą: jų veikla – tikrinama, o produktai – sertifikuojami.
Pasak V. Lukšienės, ekologinė gamyba apima visus etapus – nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo vartotojui.
Schema veikia taip: pagrindinius reikalavimus ir principus, bendrus visam Europos Sąjungos ekologiniam sektoriui, nustato Europos Komisija, taisykles Lietuvoje rengia ir tvirtina Žemės ūkio ministerija, o sertifikavimą ir kontrolę vykdo „Ekoagros“.
Yra ir naujovių
Žemės ūkio ministerija primena, kad šiemet prasidėjo pereinamasis Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpis. Jo gairės nenumato esminių pokyčių tiesioginių išmokų ar pasėlių deklaravimo srityje, tačiau yra ir naujovių.
Jos parengtos atsižvelgiant į 2020 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimo rezultatus ir tobulinant deklaravimo sistemą.
Vienas iš pokyčių – numatoma, kad žaliajame pūdyme einamaisiais metais pasėti augalai įterpiami į dirvą. Naikinamas reikalavimas tai padaryti iki rugsėjo 1 d. Vietoj to nustatoma, kad žaliajame pūdyme augintus augalus deklaruoti kaip kitų metų pasėlį draudžiama ir žaliasis pūdymas tame pačiame lauke negali būti deklaruojamas daugiau kaip dvejus metus iš eilės.
Taip pat šiemet nebelieka galimybės gauti išmoką už pievose susmulkintą ir paskleistą žolę. Šienas, žalioji masė ar pan. turi būti išvežta iš lauko, supresuota arba sudėta į kūgius.
Išimtis palikta tik sodams ir uogynams – jų tarpueiliuose smulkinti bei paskleisti žolę bus galima ir toliau.
Permainos siekiantiesiems paramos už daržoves, sodus bei uogynus: vietoj buvusio reikalavimo nuimti derlių iki lapkričio 15 d., atvirame grunte auginantys daugiau kaip 1 ha, per „NMA agro“ programėlę turės pateikti nuotraukas, kuriose matysis derlius.
Tai reiks padaryti iki spalio 1 d. bei ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki derliaus nuėmimo. Nuotraukų neįkėlus parama mokama nebus.
