Uogynus bei sodus puoselėjantys ūkininkai neretai pasirenka tausojančios žemdirbystės kelią. O tai reiškia, kad jie nuskina derlių, kuris ženklinamas ženklu „Kokybė“.
Trąšas beria ne bet kaip
„Kaip tik vairuoju traktorių – tręšiu serbentynus“, – pratarė 40 metų ūkininkas Nerijus Blažys. Jurbarko rajone, Giedrių kaime jis ūkininkauja aštuntus metus. Ir nuo pat pradžių tai daro taip, kaip reikalaujama pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą.
Be papildomo maitinimo joks vaiskrūmis ar vaismedis negalėtų gausiau užderėti. Tačiau ūkininkaujant tausojančiai yra svarbu minimaliai naudoti trąšas ar augalų priežiūros priemones.
Pasak jo, kas tam tikrą laiko tarpsnį yra atliekami dirvožemio bei augalų lapų laboratoriniai tyrimai.
„Atsižvelgdami į tų tyrimų rezultatus konsultantai parengia tręšimo planą. Taigi svarbu augalus taip pamaitinti, kaip jame numatyta“, – sakė Nerijus.
Šiuo metu įvairiais uogienojais – serbentais, braškėmis, šaltalankiais jis yra apsodinęs per 40 hektarų žemės.
„Turiu vaismedžių sodą, o neseniai pasisodinau ir vynuogių. Žiūrėsiu, kaip su jomis seksis“, – sakė jis.
Kuria pridėtinę vertę
Maždaug prieš trejus metus N. Blažys įsigijo modernią sulčių spaudyklą, tyrelių gamybos įrenginį bei vaisių ir uogų pramoninę džiovyklą.
Tam jis pasinaudojo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Vienam projektui ji buvo teikiama supaprastinta tvarka, kitam – pasirašant paramos sutartį.
„Tai svarbi įranga. Dabar ūkis sukuria daug didesnę pridėtinę vertę, nei tada, kai prekiavome tik šviežiomis uogomis.
Sezono metu šviežios uogas ne tik parduodame skubiam vartojimui, bet ir perdirbame: triname jų tyreles, spaudžiame sultis. Dalį braškių supjaustome ir išdžioviname šilto oro srove specialioje džiovykloje.
Perdirbimas atsirado ne šiaip sau. Tai buvo mano noras sukurti visą gamybos grandinę „nuo lauko iki stalo“, – kalbėjo Nerijus. Jis užsiminė ir apie tai, kad ne tik ūkis turi NKP sertifikatą – sertifikuoti yra ir visi gaminami produktai.
„Jų tyrimai yra atliekami kartą metuose. Viešosios įstaios „Ekoagros“ specialistai ima produktų mėginius ir siunčia juos tyrimams į laboratoriją Vokietijoje“, – paaiškino N.Blažys.
Grįžo į tėviškę
Avietės, braškės, gervuogės, serbentai, slyvos, kriaušės, obuoliai. Visa tai auginama netoli Kauno, Tvarkiškių kaime įkurtame Mindaugo ir Vitos Šlapkauskų ūkyje. Abu šie žmonės prieš porą dešimtmečių persikėlė gyventi iš Kauno į Mindaugo tėviškę Tvarkiškiuose. Ir joje kūrėsi taip, kaip dauguma miestiečių.
Iš pradžių sodyboje jie tik nušienaudavo žolę – važinėdavo į darbą Kaune. Vita yra pedagogė – ir šiuo metu ji dirba matematike-informatike. M.Šlapkauskas taip pat turi „atsarginį“ darbą . Jis dirba žemės ūkio technikos servise.
Uogos šių žmonių mintis užvaldė tada, kai sodybos kaimynai sumanė parduoti žemę. O ją nusipirkus teko sugalvoti, ką su ja veikti.
Iš pradžių Šlapauskai pasodino 30 arų aviečių, ir uogas pavyko sėkmingai parduoti. Tuomet padidino avietyno plotą – ir vėl pardavimas pasisekė. Tada atsirado hektaras uogynų, vėliau – dar daugiau. Taip ir buvo plečiamas ūkis, sodinant vis kitokius uogienojus bei vaismedžius.
Pastaruoju metu vaiskrūmiai ir vaismedžiais dera maždaug 10-12 hektarų žemės, – jos kiekis kasmet kinta atsižvelgiant į sėjomainą.
Pasak V.Šlapkauskienės, visos pajamos, gautos pardavus uogas bei vaisius, buvo investuojamos į ūkį: reikėjo sandėlio, perdirbimo cecho, šaldiklių uogoms laikyti.
Taigi ūkininkai sandėlio statyboms pasinaudojo ir parama, kurios gavo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Ji buvo teikiama supaprastinta tvarka.
Prekyba vis dar apmirusi
Tai, kas uždera M. ir V. Šlapkauskų ūkyje, pirmiausia, vos nuskynus, atsiduria arba ant prekystalių ūkininkų turgeliuose, arba užsisakiusiems internetu pirkėjams ūkininkai patys produktus nuveža tai į namus.
Pasak V.Šlapkauskienės, dalis derliaus atsiduria mokinukų bei darželinukų rankose – ūkis yra Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos dalyvis.
Tuo tarpu šaldytų uogų didžiausi užsakovai iki pandemijos buvo konditerijos įmonės – jos uogomis gardina tortus, pyragus, naudoja ir kitokiems gaminiams.
„Mūsų neaplenkė su COVID-19 susiję suvaržymai. Juk karantinas, tad konditerijos įmonės retai ką nors užsisako.
Egzistuoja šioks toks užsakymų kiekis, bet nieko neįmanoma prognozuoti. Būna, sulaukiame pavienių skambučių – paklausimų, ar turime to, ko konditeriams prireikia. Jei turime, tai ir parduodame“, – kalbėjo V.Šlapkauskienė.
Šiuo metu ūkyje yra tam tikro bruzdėjimo – sandėlyje yra pakuojami obuoliai mokykloms.
„Šiemet mokyklos ir darželiai, kaip ir pernai, buvo karantine. Bet dabar pradinukai jau eina į mokyklas, taigi turime vykdyti įsipareigojimą – obuolius jiems vešime tol, kol baigsis mokslo metai“, – užsiminė Vita.
Ūkininkauja tausojančiai
Šiuo metu pagrindinis darbas sode ir uogynuose – genėjimas. Bet netrukus teks vaismedžius nupurkšti ir nuo ligų, ir nuo kenkėjų. Tačiau ir Šlapkauskai tai daro tausojančiai. Mat ūkis – vienas iš Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos (NKP) dalyvių.
„Seniai vaisus ir uogas auginame pagal nustatytus standartus, kurie keliami nacionalinės kokybės produktams. O tai reiškia, kad ir tręšiama, ir nuo ligų ar kenkėjų purškiama ypač saikingai“, – kalbėjo V.Šlapkauskienė.
Ūkyje užaugintos uogos ir vaisiai perdirbami taip, kaip tai buvo daroma senovėje – nei sirupuose, nei uogienėse nėra jokių kitų sudėtinių dalių, tik uogos arba jų sultys ir cukrus.
„Perdirbimas yra tam, kad nereikėtų išparduoti uogų už mažesnę kainą, nei savikaina.
Geriausia parduoti kuo šviežias uogas, nes jos – brangiausios. Bet retai tai pavyksta. Todėl būtinai reikėjo sugalvoti, ką toliau su jomis daryti – perdirbti tai, kas užauginama įdedant labai daug darbo“, – sakė V.Šlapkauskienė.
Griežti reikalavimai
Svarbiausi V. ir M. Šlapksauskų ūkio gaminiai – šviežios uogos (sezono metu), perdirbtos termiškai apdorojant bei šaldytos. Kone visiems gaminiams įstaiga VšĮ „Ekoagros“ yra išdavusi NKP sertifikatus.
„NKP sertifikatus turinčių ūkių bei juose gaminamų produktų patikra vyksta pagal nustatytas taisykles. Pavyzdžiui, šiemet jau buvo tikrinami mūsų gaminiai – juose tiriamas cukraus kiekis ir dar trys kiti rodikliai.
VšĮ „Ekoagros“ specialistai mėginių laboratoriniams tyrimams paima ne tik iš kiekvieno sertifikuoto produkto, pavyzdžiui, sulčių, šaldytų gaminių, uogienių. Jų ima iš visų produktų, kokius tik tiekiame rinkai. Turime jų kelis nesertifikuotus, kurių kiekis yra mažas.
Iki šiol kartą per metus būdavo atliekama tik dirvožemio patikra, jo mėginiai ištiriami laboratorijoje“, – paaiškino V.Šlapkauskienė.
Rinkoje NKP produktus tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Pagalba gamintojams
Valstybė kasmet teikia finansinės pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti. Ji teikiama pagal priemonę „Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles“. Šiais metais priemonei skirta 96 tūkstančiai eurų.
Ši valstybės pagalba teikiama ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) gaminamų žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams.
Gamintojams atlyginamos kokybiško produkto etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos bei etikečių spausdinimo išlaidos.
Pagalbą gali gauti pareiškėjai, kurie vykdo veiklą pirminės gamybos sektoriuje, bei asociacijos, kurių nariai gamina saugomų nuorodų ir NKP produktus.
Pagalbos dydis gali siekti iki 100 proc. projekto išlaidų, priklausomai nuo kompensuojamų išlaidų rūšies. Bendra vienai įmonei suteikta nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma negali būti didesnė kaip 25 tūkst. eurų per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.
Atpažinimo ženklas – „Kokybė“
NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.
NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.
Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „Kokybė“.
