Atsikratę įtarimų ir pavydo ūkininkai neapsiriko – darbuojasi pasitelkę naują techniką

Praėjusių metų rudenį paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ šiame ES finansiniame periode buvo renkamos paskutinįkart.

Tuomkart lėšų pritrūko, bet Žemės ūkio ministerijos Programos valdymo komitetas, apsvarstęs situaciją, pritarė, kad būtų paremta daugiau bendradarbiauti panorusių smulkiųjų ūkininkų ir skyrė papildomų lėšų daliai pateiktų paraiškų tenkinti.

Pasak Telšių rajone Upynės seniūnijoje ūkininkaujančio Andriaus Čiutos, paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ 2019-aisiais jis teikė kartu su savo kaimynais.

„Mūsų kaimas yra nedidelis, vos keturios šeimos. Kaimynai Baranauskai ir yra projekto partneriai. Dirbame kartu, ir projektą kartu dviem etapais įvykdėme.

Iš pradžių galvojome, kad vertėtų nusipirkti ritininį presą, bet vėliau nutarėme, kad labiau mums reikia rinktuvinės priekabos, nes visi turime gyvulių – melžiamų karvių“, – pasakojo A.Čiuta.

Už savas ir paramos lėšas – pastarųjų, kaip ir daugumai projektus teikusių smulkiųjų bendradarbiaujančių ūkininkų – buvo skirta 90 tūkst. eurų, kaimynai susipirko tai, kas būtiniausia mišriems ūkiams: rinktuvinę priekabą, plūgus, mėšlo kratytuvą, kitų padargų.

„Turiu 120 AG traktorių, tad atsižvelgdami į jo galingumą ir rinkomės tai, kas reikalingą ūkiams“, – užsiminė pašnekovas.

Pasak jo, parama bendradarbiauti sutarusiems smulkiems ūkiams yra didelė paspirtis, nes be jos ir dar pavieniui įsigyti technikos neįmanoma. Ji labai brangi.

„O ir paramos intensyvumas yra geras, siekia 70 proc. projekto vertės. Mes gi galėjome prašyti paramos, nes su žmona esame atskirai registravę ūkius, kaimynai – taip pat“, – sakė Andrius.

O kaip pavyksta su kaimynais pasidalinti technika, jei, tarkim, ir vieniems, ir kitiems vienu metu reikia nušienauti pievas?

„Dažniausiai aš pats sėdu už traktoriaus vairo ir nudirbu visus būtinuosius darbus. Mūsų ūkiai nedideli.

Nors paraišką teikėme kartu su kaimynais, vis tiek tokiais atvejais kas nors būna lyderis. Taigi aš prisiėmiau atsakomybę – kaimynai manimi pasitiki.

Kai pradėjome ūkininkauti, jiems padėjau ir pirmąjį traktorių nusipirkti, – radau jį „pigesnį už arklį“. Iki šiol su juo dar dirbama.

Anksčiau – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą, buvo tokia priemonė, pagal kurią buvo remiami pusiau natūriniai ūkiai. Ir patys savo ūkyje ta parama pasinaudojome, ir kaimynams patariau tai padaryti. Taip ir atsirado pasitikėjimas. O ir jie yra paprasti, darbštūs žmonės“, – kalbėjo A.Čiutas.

Jis pasakojo, kad pradžioje žmona savo vardu turėjo nedidelį ūkį, laikė keturias karves, pati deklaruodavo žemę.

„Tačiau mes rengėmės rimčiau ūkininkauti. Norėdamas užsidirbti traktoriui kone dešimtį metų važinėdavau padirbėti į statybas Švedijoje bei Danijoje.

Pamačiau, kad ten žemės ūkyje žmonės dirba taip pat, kaip ir mes – nėra stebuklų. O kai nusipirkau traktorių, pradėjau domėtis ir parama. Taip, padedant Telšių bei Rietavo žemės ūkio konsultavimo tarnybų žmonėms, atsirado ir drąsos naudotis parama“, – sakė A.Čiutas.

Neseniai – 2019-ųjų vasarą Prienų rajone, Jiezno Kolonijų kaime ūkį įsteigusi 55 metų Dalia Kielienė savarankiško ūkininkavimo patirties turi nedaug. Tačiau jos šeimos verslas visada buvo susijęs su kaimu, taigi apsėti pirmąkart javais kone 40 hektarų žemės nebuvo sudėtinga.

„Turime autoservisą, taigi nuolat bendradarbiaujame su ūkininkais. Remontuojame jų techniką, atsigabename detalių jai iš Rusijos.

Nuolat esu tarp ūkininkų, nusimanau ir apie techniką. Kadangi žemės turime nedaug, prireikus pats sėdu už traktoriaus vairo ir ją įdirbu ne tik sau, bet ir kitiems“, – sakė Jiezno Kolonijų kaime įkurtos mažosios bendrijos „Remgeta“ vadovas, D.Kielienės sūnus Adomas Kielius.

Pasak jo, pradėjus ūkininkauti svarbu buvo įsigyti žemei įdirbti būtinų padargų, o kad pradžia būtų lengvesnė, sutarusi su gretimai ūkininkaujančiu žmogumi jo mama ir pateikė paraišką paramai pagal l Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.

„Susitarėme su kaimynu – smulkiuoju ūkininku. Kai ūkiai nedideli, pavieniui baugu paskolą imti, nes greta paramos lėšų reikia turėti jų ir savų.

Ir kaimynui, ir mums reikėjo nedidelio traktoriaus, teleskopinio krautuvo, padargų žemei įdirbti – trąšų barstytuvo, žolės skustuvo, lėkščiavimo įrangos ir kitų. Taigi tam labai pravertė paramos lėšos“, – sakė A.Kielius.

Taigi pernai jis nukūlė ir kaimyno, ir savo javus. Kadangi grūdus turėjo kur sandėliuoti, išlaikė juos iki šių metų pradžios ir galėjo juos parduoti ypač palankiomis kainomis.

Šiemet D.Kielienės laukuose peržiemojo kviečiai bei miežiai.

Žemaitijoje, Telšių rajono Žarėnų seniūnijoje besidarbuojantis 37 metų Gintas Palekas buvo vienas pirmųjų ūkininkų, kuris, sutaręs bendradarbiauti su sesers vyru Gražvydu, 2017-aisiais gavo paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.

Tuo metu ir jis, ir svainis G.Strikauskas, javus sėjo keliose dešimtyse hektarų žemės – vyrai su šeimomis dar tik kūrėsi kaime. Jiems reikėjo technikos, todėl ir sutarė paraišką pateikti dviese.

Startui, pasak Ginto, tai buvo labai gera pagalba – parama siekė 90 tūkst. eurų, o pridėjus ir savo 60 tūkst. eurų (projekto vertė sudarė 150 tūkst. eurų) pavyko nusipirkti traktorių, priekabą, skutiką, plūgus.

„Aš įsipareigojau padėti Gražvydui įdirbti žemę ir kitus darbus nuveikti, o jis sutiko tapti projekto partneriu. Projektas buvo mano rūpestis – ir finansavimas, ir atsakomybė dėl jo įgyvendinimo krito ant mano pečių. Bet štai, jis jau į pabaigą – įgyvendinimui buvo skirti penkeri metai, taigi dabar jie tiksi jau paskutiniai“, – kalbėjo G.Palekas.

Užtat per pastaruosius ketverius metus daug kas Žarėnuose pasikeitė. Dabar gi G.Palekas ūkininkauja su broliu – turi atskirus gana nemenkus ūkius.

„Brolis teikė paraišką paramai – statys apie 250 galvijų talpinančias robotizuotas fermas. Dirbamos žemės plotai per tą laiką išaugo iki 400 hektarų“, – kalbėjo Gintas.

Anuomet, grįžęs ūkininkauti į gimtinę iš Vilniaus, kuriame darbavosi gerus dešimtį metų, Gintas klausinėjamas daug kam pasakodavo, kodėl apsisprendė išsižadėti miesto.

„Nors Vilniuje turėjau įsigijęs butą, mane kaimas su visa šeima susigrąžino atgal.

Esu Rietave įgijęs žemėtvarkininko specialybę, pagal ją dirbau Vilniuje, privačioje įmonėje. Išmaišiau visą Aukštaitiją, susipažinau su daugybe ūkininkų. Tai buvo laikas, kai žemėtvarkos projektų poreikis buvo didelis, matininkams bei geodezininkams gausu buvo darbo.

Rengdamas žemėtvarkos projektus įsikalbėdavau su ūkininkais, kaip jiems sekasi, kokias naujoves jie taiko, kokių sunkumų jiems kyla. Taigi ir kalbos apie paramą man nebuvo svetimos.

Tačiau atėjo laikas, kai miestas įgriso iki gyvo kaulo – nebenorėjau sostinės, ir 2015-aisiais su visa šeima grįžau namo. Prieš mane tai padarė brolis – kai persikėliau į gimtinę, jis jau ūkininkavo“, – štai taip apie svarbų gyvenimo virsmą papasakojo Gintas.

Grįžęs į Žarėnus jis ėmėsi augalininkystės – javais anuomet užsėjo kone 40 hektarų žemės. Ir pamažu įsivažiavo taip, kad jo valdos šiuo metu tapo dešimt kartų didesnės.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2020 m. patiektoms paraiškoms, kurioms nepakako kvietimui skirtų lėšų, skyrus papildomus 2 mln. eurų, paramos sulauks daugiau smulkių ūkio subjektų kurie praėjusįrudenį teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir surinko vienodą 55 balų įvertinimą.

Iš viso šioms paraiškoms finansuoti trūko maždaug 2,2 mln. eurų. Kitoms paraiškoms, surinkusioms 85-60 balų, užteko lėšų, skirtų 2020 m. paraiškų teikimo laikotarpiui, finansuoti.

Apskritai praėjusiais metais gautas rekordinis skaičius paraiškų – 79. Jose prašoma paramos suma siekė per 6,4 mln. eurų, o tai kone 2 kartus viršijo šios priemonės kvietimui skirtą lėšų sumą. O šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra vis dar atlieka paraiškų tinkamumo vertinimą.

Šiai priemonei iš 2014-2020 m. KPP programos skirta virš 8mln. eurų. Per visą programavimo laikotarpį gauta 173 norinčių bendradarbiauti paraiškos, patvirtintos 64 paraiškos už daugiau nei 5,1 mln. eurų.

Anot Žemės ūkio ministerijos 2 Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjos Aušros Grygalienės, 2016 m. atsiradusi priemonė pastaruoju metu domino vis daugiau smulkiųjų ūkininkų.

„Smulkieji ūkininkai vis drąsiau naudojosi galimybe gauti paramą bendradarbiavimui ir kartu įgyvendinti bendrus projektus.

Bendradarbiavimas ne tik palengvina darbus, bet ir padeda nedideliems ūkiams stiprėti ir tapti konkurencingesniais, todėl papildomai skirtos lėšos jų finansavimui bus dar vienas postūmis drąsiau kooperuotis“, – teigė A.Grygalienė.

Paraiškas galėjo teikti mažiausiai du ūkio subjektai , t. y. pareiškėjas ir partneriai – kaimo vietovėje veikiantys smulkieji ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys, kurie susitaria bendrai veikti ir investuoti į bendrą veiklą.

Jie galėjo gauti 90 tūkst. eurų siekiančią paramą vienam projektui įgyvendinti. Smulkieji ūkininkai, pasinaudoję šia parama, įsigyja naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, susijusios su žemės ūkio produktų gamyba, naujų technologinių įrenginių, kompiuterinės ir programinės įrangos, skirtos projekto reikmėms.

Be to, galima gauti kompensaciją ūkio paskirties naujų pastatų statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui.

Parama skiriama ir infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimui, naujai miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technikai bei įrangai (išskyrus medienos vežimo keliais techniką), dirvos paruošimo miško želdiniams / žėliniams mechanizmams, viešinimo bei bendrosioms išlaidoms kompensuoti.