Štai kodėl svarbu padirbėti jaunuolynuose – po dešimtmečių tai bus gražus miškas

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paraiškos bus priimamos nuo 2020 m. gruodžio 16-os iki gruodžio 30 dienos.

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta per 3,7 mln. eurų paramos lėšų. Parama skiriama mokant vienkartinę nustatyto dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą – 343 eurų. Prieš tai ji siekė 253 eurus, dar ankstesniais metais – 197.

Jaunuolynų ugdymas – tai miškininkų terminas. O jis reiškia tai, kad iki 8 metų paaugę jaunuolynai turi būti retinami, menkaverčiai krūmokšniai, užgožiantys vertingus lapuočius ar spygliuočius – iškertami.

„Šviesinti ir retinti jaunuolynus reikia kasmet. Tai būtina daryti ugdant gražesnį mišką. Tankmė medžiams nėra gerai. O ir miške turi likti perspektyvūs medžiai – eglės, pušys, beržai, juodalksniai“, – sakė savo miškus rūpestingai puoselėjantis rokiškėnas Raimundas Nagelė.

Jo teigimu, parama – tai išmoka už sutvarkytą jaunuolyno hektarą, kuri pastaruoju metu buvo padidinta kone iki pusketvirto šimto eurų.

„Tai maždaug vidutinis išlaidų dydis, kurių reikia hektarui jaunuolyno sutvarkyti. Jeigu jaunuolynus būna apraizgę krūmynai, juos pašalinti ypač sunku, ir sąnaudos esti didesnes“, – sakė R.Nagelė.

Jis užsiminė ir apie tai, kad pastaruoju metu pasikeitė tam tikri paramos skyrimo kriterijai.

„Anksčiau išmoka buvo skiriama ugdomiesiems kirtimams 6 metų amžiaus minkštųjų lapuočių jaunuolynuose bei 8 metų – kietųjų lapuočių ir spygliuočių. Viršutinė jaunuolynų ugdymo riba kaip buvo, taip ir liko 20 metų.

Dabar visų ugdytinų jaunuolynų amžius yra nuo 8 metų. Tačiau lapuočiai labai sparčia auga, taigi tiems jų jaunuolynams sutvarkyti, kurie dabar yra šešiamečiai ar septynmečiai, parama nukeliama ateičiai“, – kalbėjo pašnekovas.

R. Nagelė ne kartą yra pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

Jo teigimu, tai, kas nukertama, nupjaunama ar išgenima, paliekama ant žemės supūti, kad patręštų būsimo miško dirvą.

Vidurio Lietuvoje, greta Kėdainių savo miško turintis Algminas Rimdeika – miškininkas profesionalas.

„Parama jaunuolynams ugdyti miškininkams yra ypač aktuali, man – taip pat. Esu jos gavęs darbams pernai, ir šiemet per vasarinį šaukimą esu teikęs paraišką.

Miškuose dirbu visus būtinus darbus – kasmet apsodinu jo tiek, kiek iškertu, o tai būna ir ne vienas šimtas hektarų“, – sakė A.Rimdeika.

Jo teigimu, šiemet atsiradęs jaunuolynų amžiaus pakeitimas kai kuriems Lietuvos regionams nėra palankus.

„Taip jau yra, kad pas mus miškininkystė yra orientuota į Rytų Lietuvos sąlygas, kur sausos augavietės, pušynai, monokultūros. Tame regione reikalavimas jaunuolynus ugdyti nuo aštuonerių metų yra priimtinas.

Pas mus, vidurio Lietuvoje, žemė yra derlinga, ir lapuočiai auga kaip pašėlę. Buvo pats tas, kai minkštųjų lapuočių jaunuolynus naudojantis parama retinti ir genėti buvo leidžiama nuo 6 metų. Bet dabar yra kaip yra – kai kur teks išlaukti dar porą metų“, – kalbėjo Algminas.

Anot jo, miško savininkai noriai naudojasi parama, kuri skiriama pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Paprastai už tas lėšas samdomi rangovai, kurie nudirba visus reikalingus jaunuolynų ugdymo darbus.

„Pernai gavau paramą ir samdžiau rangovus – už jų paslaugas teko ir primokėti, vien paramos neužteko. Nes mano miškų kirtavietėse želdinamuose jaunuolynuose labai daug krūmų. Taigi darbo labai daug, o sąlygos dirbti gamtoje buvo sunkios“, – užsiminė A.Rimdeika.

Miškininkas Andrius Kertenis turi ir savo miško, ir dirba miškininkyste užsiimančioje bendrovėje.

Jo patirtis liudija, kad gauti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ miškininkams nėra sudėtinga.

Tad ką už tą paramos išmoką, kuri hektarui siekia 343 eurus, galima nuveikti?

„Kokybiškai sutvarkyti jaunuolyną. Nes tai – lyg pamatai būsimam miškui, – atsakė A.Kertenis. – Tai labai svarbus darbas, nes tokio amžiaus medelyne galima reguliuoti tankumą bei rūšinę jos sudėtį, iškertant menkaverčius medelius ar krūmus.“

Nedaug, po vieną kitą hektaro miško turinys savininkai jaunuolynus gali sutvarkyti ir savo jėgomis, tačiau didesniuose plotuose to padaryti neįmanoma.

Yra ir svarbių dalykų, kurių nevalia ignoruoti. Pavyzdžiui, spygliuočių medynus reikia retinti žiemą, nes tik esant minusinei temperatūrai galima apsisaugoti nuo šakninės pinties grybo sporų plitimo.

„Bet jeigu ugdomajame spygliuočių jaunuolyne iškertami juos stelbiantys lapuočiai, tai galima daryti ir kitais metų laikais“, – paaiškino A. Kertenis.

Atsižvelgti būtina ir į specifinius reikalavimus. Pavyzdžiui, nacionalinių parkų teritorijose bet kokie kirtimai yra draudžiami nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 15 dienos.

Paukščių perėjimo metu absoliučiai visuose miškuose jaunuolynuose negalima daryti jų ugdymo darbų nuo balandžio 1 dienos iki birželio 1 dienos.

Lapuočius geriausia ugdyti vegetacijos sezono metu, nes tada menkaverčių rūšių naujosios atžalos nespėja sumedėti, o žiemą dar ir apšąla. Taip pristabdomas jų augimas, ir jų pagrindinėms rūšims augti sąlygos tampa geresnės.

„Esu ir pats gavęs paramos, tvarkiau kelis hektarus jaunuolyno. Tai gana paprasta paramos priemonė, nėra sudėtinga pateikti paraišką bei gauti išmoką. Apie atlikus darbus reikia pranešti ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ir to regiono miškininkui specialistui. Jis patikrina atliktų darbų kokybę, agentūra – plotą“, – patirtimi pasidalino Andrius.

Jaunuolynams ugdyti parama skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

Šia priemone siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo miškininkystės priklausančias ekosistemas.

Tikslinės šios paramos sritys – tai bioįvairovės, aukštos gamtinės vertės medynų atstatymas ir išsaugojimas.

Taip pat veiklų, prisidedančių prie aplinkai palankių ūkininkavimo sistemų, augalijos ir gyvūnijos zonų miškuose kūrimo ir (arba) jų priežiūros gerinimo, skatinimas.

Kompleksiniai tikslai – didinti miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę ir skatinti ekosistemų atkūrimą bei priežiūrą. Taip pat – neigiamo klimato kaitos poveikio švelninimas.

 

pamiškių formavimas;

miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimas arba būdingos miško struktūros palaikymas;

nevietinių medžių rūšių medynų (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) pertvarkymas (rekonstrukcija) į vietinių medžių rūšių medynus;

jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymas;

Vidinės miškotvarkos ir Miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas.

Paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai, projektus įgyvendinantys kaimo vietovėje.