Fermų bei sandėlių statybai parama – solidi, bet solidūs ir projektai

Pretenduoti į šią paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gali tie ūkiai, kurie planuoja statyti sandėlius ar fermas. Tačiau finansavimo taisyklės šiuo metu – jau kitokios, nei būta anksčiau.

Galimybė gauti paramos – atsirado, tačiau žemės ūkio bendrovėms, besiverčiančioms ir pienininkyste, sunku nuspręsti, ar ja pasinaudoti.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ numatyta parama siekia 600 tūkst. eurų. Ji palanki norintiems gyvulių fermas ar daržovių sandėlius ketinantiems statytis ūkiams.

„Modernių fermų statybai reikia didelių investicijų. Esame paskaičiavę, kad pastatyti šiuolaikinei karvių fermai, talpinančiai iki 300 vietų gyvulių, reikėtų maždaug 1,3 mln. eurų, jos įrangai – dar apie 700 tūkst. eurų.

Taigi būtų gerai gauti paramą ir taip atgauti maždaug trečdalį lėšų“, – sakė Alytaus rajone besidarbuojančios Žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas.

Šiuo metu bendrovė melžia apie 530 karvių, o jų pieną tiekia vienai iš didžiųjų pieno perdirbimo įmonių.

Vis dėlto, pasak A.Žėko, fermų statybos – tai ne naujo traktoriaus pirkimas. Projektui parengti teko sugaišti kone pustrečių metų, o ir abejonių, ar jo dabar laikas imtis yra į valias.

„Fermų poreikis yra didelis, bet finansinė situacija rinkoje yra sudėtinga. Juk tai ne vienas milijonas eurų investicijų, o keletas pienininkams nepalankių metų paliko savo pėdsaką. Todėl gautinio sprendimo dėl statybų dar nesame priėmę“, – sakė A.Žėkas.

Pirmiausia – javai, bet dabar – daržovės. Ir ne bet kokios, bet „nišinės“. Taigi šiuo metu ekologinis Burnių ūkis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje, rinkai tiekiantis ekologinius česnakus bei svogūnus.

Radviliškio rajone, Baisogalos seniūnijoje esančiame Komariškių kaime Aušra ir Valdas Burniai ne taip seniai pakeitė ūkio specializaciją.

„Buvome augalininkystės ūkis, o dabar esame ekologinis daržininkystės ūkis.

Mūsų turimi žemės plotai nėra dideli – dirbame 30 hektarų žemės. Toks jos kiekis augalininkystės ūkio negali padaryti rentabiliu. Tuo tarpu daržovės, nors ir daug darbo reikia įdėti jas auginant, duoda gerokai daugiau pajamų iš hektaro, nei grūdai.

Norint keisti ūkio specializaciją, reikėjo modernizuoti ūkį – statėme naujus sandėlius, nes neturėjome jokių daržovių derliaus sandėliavimui ir perdirbimui pritaikytų pastatų. Taigi mūsų investicijos buvo plyname lauke“, – pasakojo A.Burnienė.

Šiam šeimos ūkiui reikėjo ne tik sandėlio, bet ir daržovių perdirbimo linijos.

Taigi tam, kad galėtų pakeisti vieną žemės ūkio sektorių kitu, ūkininkai prieš trejus metus teikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

„Investicijos buvo labai didelės, nes viską pradėjome nuo nulio. Tuo metu parama naudojomės supaprastinta tvarka, o bendros investicijos į mūsų ūkį tais metais buvo gerokai didesnės, nei numatė projektas.

Jeigu tuo metu būtų buvusi galimybė, būtume prašę daugiau paramos. Nes be sandėlių dar reikėjo ir daržovių sodinimo bei nuėmimo technikos. Projekte lėšų jai negalėjome prašyti, todėl ir nesiėmėme auginti kitų daržovių. Esame česnakų augintojai, o papildomai dar pasodiname svogūnų, moliūgų, agurkų ir cukinijų“, – pasakojo A.Burnienė.

Sandėlio statybos ūkyje neužsitęsė. Jis buvo baigtas prieš porą metų – tais pačiais metais, kai ūkio modernizavimo projektui buvo skirta parama.

Pasak A.Burnienės, šuo metu parama ūkiams modernizuoti teikiama palankesnėmis sąlygomis. Numatoma 600 tūkst. eurų paramos suma daržininkystei jau būtų pakankama.

Tuo metu, kai šeima statėsi daržovių sandėlį, tokių pasiūlymų nebuvo, o ir paramos taisyklės buvo kitokios.

„Mums teko laikytis pirkimų konkursams numatytų sąlygų – rinktis pigiausią tiekėją.

Taigi turėjome numatyti projekte tokią sąmatą, kad suma neviršytų 100 tūkst. eurų. Mažinome ją, atsisakydami geresnės ventiliacijos sistemos, nes tuo metu sandėlių statybos projektams buvo numatytos per mažos paramos sumos.

O ir rinktis pigiausią tiekėją nėra geriausias variantas. Mes vos nelikome ant ledo, nes mūsų tiekėjas, konkurse pasiūlęs mažiausią kainą, bankrutavo vos baigęs mūsų statybas.

Taigi dabar neturime jokių garantijų. Jeigu išlįstų koks nors statybos brokas, už jo pašalinimą tektų mokėti patiems“, – kalbėjo Aušra.

Pasak A.Burnienės, modernūs sandėliai daržovių ar vaisių augintojams yra būtinybė, nes nuo jų priklauso prekės kokybė.

„Turėdami geras produkcijos sandėliavimo sąlygas ūkininkai galėtų gauti už jas ir palankesnes kainas, nes rinkai galėtų kokybiškas prekes pasiūlyti ne tada, kai jas reikia žūt būt parduoti, bet kai atsiranda poreikis, be to tinkamas sandėliavimas yra svarbiausias veiksnys daržininkystėje, nes kitaip didžioji dalis daržovių tiesiog suges“, – svarstė A.Burnienė.

Iš grūdininkystės sektoriaus perėjus į ekologinį daržovių ūkį reikėjo rasti ir pirkėjų. Kaip tai pavyko?

„Turgavietėse daržovėmis neprekiaujame – tačiau teikiame, nuolatiniams klientams Vilniuje ir Kaune, kurie mus randa internetu arba per rekomendacijas. Esame prekinis ūkis, todėl orientuojamės į didesnius klientus – tokius, kurie perka nuolat“, – sakė A.Burnienė.

Šių metų lapkričio 2 dieną buvo pradėtos rinkti paraiškos iš ūkių, norinčių modernizuoti ūkius pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Šiemet – tai antrasis šių paraiškų teikimo etapas, truksiantis iki šių metų gruodžio 30 dienos.

Besikreipiantys dėl paramos turi vadovautis naujomis – šiemet spalio 21-ąją patvirtintomis įgyvendinimo taisyklėmis.

Šiuo paraiškų rinkimo etapu parama bus skiriama tik pareiškėjams, kurie pateiktame projekte numatė investicijas skirti gamybinių pastatų ir (arba) statinių naujai statybai arba esamų rekonstravimui ar kapitaliniam remontui ir šioms investicijoms finansuoti prašo paramos.

Pabrėžtina, kad projektai, kuriuose nenumatyti statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, bus laikomi netinkamais finansuoti.

Šį kartą paraiškos bus renkamos iš norinčių įvykdyti „didžiuosius“, o ne supaprastinta tvarka įgyvendinamus projektus. Su paraiška būtina pateikti verslo planą su finansinėmis prognozėmis.

Parama skiriama pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimu (rūšiavimu, pakavimu, surinkimu ir t. t.), perdirbimu ir tiekimu rinkai.

Ji gali būti skiriama pripažintam žemės ūkio kooperatyvui, užsiimančiam tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimu ir realizavimu, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimu.

Pareiškėjo gaminamas produktas ar valdoje pagaminto produkto apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Kaip ir ankstesniais paraiškų rinkimo etapais, dėl paramos kviečiami kreiptis ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.

Reikalavimas įregistruoti savo vardu valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems ir realizuojantiems iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirbantiems ir realizuojantiems iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus (kooperatyvai).

Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 20,7 mln. eurų paramos lėšų.

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti – negali viršyti 600 tūkst. eurų, o 2014–2020 metų laikotarpiu vienam paramos gavėjui negali viršyti 600 tūkst. eurų.

Paramos intensyvumas priklauso nuo pareiškėjo vykdomos veiklos:

gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, augalininkystės sektoriuje – 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Kai vykdomas prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas, finansuojama 50proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

projekte numatytai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių (išskyrus įgyvendinimo taisyklių 34.9 papunktyje nurodytus statinius) nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas; 

specializuoto gyvulininkystės sektoriaus ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti reikalingų statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas; 

naujos statybinės medžiagos (tik tuo atveju, kai projekte numatytai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų gamybinių pastatų ir (arba) statinių, įskaitant ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti reikalingus statinius, statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai atliekami ūkio būdu); 

infrastruktūra valdoje, jei ji susijusi su specializuoto žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai.

naujos įrangos, skirtos remiamai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti ir būtinos gamybinių pastatų eksploatavimui užtikrinti, įsigijimas;

naujos įrangos, būtinos specializuoto žemės ūkio sektoriaus ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti, įsigijimas; 

naujų technologinių įrengimų, skirtų specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai, įsigijimas; 

naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, skirtos mėšlui ir srutoms laikyti ir tvarkyti valdoje, įsigijimas;

naujos kompiuterinės ir programinės įrangos, susijusios su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu, įsigijimas.

Taip pat kompensuojamos bendrosios išlaidos (ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne daugiau kaip 3000 eurų) bei viešinimo išlaidos.