Vietoj bankininko kostiumo apsivilko ūkininko striukę – augina limuzinus ir to nesigaili

„Ilgai domėjausi finansų rinkomis. Kai Vilniaus universitete studijavau ekonomiką, maniau, kad dirbsiu banke ir savo malonumui kur nors turėsiu nedidelį ūkį. Bet gi viskas gyvenime apsivertė.

Turiu ūkį. Bet ne iš bankininko atlyginimo jį išlaikau, o ūkio pajamomis ilgokai išlaikiau banką – „maitinau“ palūkanomis“, – šyptelėjo 32 metų Mindaugas Kinderis.

Taip jau viskas susiklostė, kad 2013-aisiais, kišenėje turėdamas ekonomikos bakalauro diplomą, jis išsižadėjo tolimesnių studijų, ir, pasiėmęs banke paskolą, Utenos rajone, Leliūnuose, įsigijo parduodamą gyvulininkystės ūkį. Taip jis atsidūrė kaime, kurį nuo gimtųjų Anykščių skiria maždaug 30 kilometrų atstumas.

„2012-aisiais įgijęs bakalauro diplomą planavau tęsti ekonomikos studijas pagal „Erasmus Mundus“ – jungtinę magistrantūros programą.

Pusmetis studijų būtų vykę Slovakijoje, pusmetis – Maskvos M.V. Lomonosovo universitete, pusmetis – Lietuvoje. Po bakalauro dariau metų pertrauką – specialiai mokiausi rusų kalbos, kad tik galėčiau studijuoti. Bet programa nebuvo patvirtinta“, – taip anuomet susiklosčiusią situaciją, atvedusią į žemės ūkį, nusakė Mindaugas.

Limuzinų ūkį, pasitaręs su Anykščiuose gyvenančiais tėvais, M.Kinderis nupirko iš žmogus, kuris, slegiamas garbaus amžiaus ir silpnėjančios sveikatos, nebepajėgė jame tvarkytis.

„Taip Leliūnuose įsigijau fermos pastatą, 27 limuzinų veislės galvijus ir žemės. Šiam pirkiniui ėmiau paskolą. Labai sunkiai, bet pavyko bankui įrodyti, kad galėsiu ūkininkauti – kad pakankamai turiu žinių, nors mano tėvai su žemės ūkiu nieko bendro nėra turėję“, – pasakojo Mindaugas.

Tačiau koks buvo svarbiausias motyvas, paskatinęs gabų finansininką virsti ūkininku?

„Esu užaugęs namuose, kuriuos iš trijų pusių supo Anykščių šilelis, ir tik viena namo siena buvo atgręžta į kaimynus. Esu gamtos vaikas, ir miesto asfaltas man niekada nebuvo prie širdies“, – paaiškino jis.

Šiuo metu M.Kinderio ūkyje dirba keturi žmonės – tiek pakanka ir pašarams paruošti, ir gyvuliams pašerti. Pats Mindaugas rūpinasi viskuo, kas susiję su ūkio plėtra ir darbų organizavimu.

„Ekonomikos žinios niekur nedingo. Jos man praverčia rašant projektus, kuriems teko prašyti paramos ir pagal ankstesnės, ir pagal dabartinės Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones. Viską pats pasidarau“, – paaiškino ūkininkas.

Pats jis apskaičiavo, kokio dydžio reikia bandos, kad ūkis nebūtų nuostolingas. Tad netrukus kartu su senaisiais ūkio galvijais ganyklose ėmė ganytis dar 10 veislinių telyčių. O šiuo metu bandoje, augant vienai veršelių kartai po kitos, iš viso jau buriuojasi per 200 galvijų.

Tam, kad bandoje išliktų stipri limuzinų genetika, porą veislinių bulių M.Kinderis įsigijo aukcione Prancūzijoje. Neseniai bandą papildė ir „žemaitis“ – gražuolis limuzinas iš telšiškio Antano Šakio ūkio.

Tuo metu, kai M.Kinderis pradėjo ūkininkauti Leliūnuose, ūkiui ypač trūko įvairios technikos. Pagal tuometės Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones jis pirmiausia supirko šienauti – pašarams ruošti būtinus padargus.

Pagal dabartinę – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Mindaugas yra paramos gavęs trims ūkio modernizavimo projektams. Taip jis galėjo atnaujinti galvijų fermą, pastatyti sandėlį pašarams, įsigyti krautuvą, priekabą, srutvežį.

„Mums reikėjo visko, kas susiję su pašarų gamyba, nes javų nesėjame – šienaujame pievas.

Kadangi banda smarkiai padidėjo, šiuo metu ruošiame aikštelę dar vieno sandėlio statybai“, – paaiškino ūkininkas.

Trečiasis iš modernizavimo M.Kinderio ūkio projektų yra skirtas naujoms mėšlo tvarkymo ir perdirbimo technologijoms įdiegti.

„Gyvulius laikome ant gilaus kraiko, o aš nesu abejingas aplinkosaugai. Parengiau projektą tam, kad iš mėšlo būtų galima gaminti granules laukams tręšti. Tai ir efektyviau, ir aplinkos tarša daug mažesnė“, – užsiminė Mindaugas.

Pro jo – ekonomisto akis neprasprūdo ir kvietimas paraiškoms teikti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

„Mano valdose yra apleistų žemių, reikėjo jas sutvarkyti. Žemė šiame krašte nėra naši: kalvų viršūnėse – molynai, slėniuose – durpynai. Ten, kur ji yra prasčiausia, įveisiau mišką, kad nereikėtų vėliau mokėti mokesčių už apleistas žemes“, – paaiškino M.Kinderis.

Ūkiams modernizuoti parama yra skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkio valdas, paraiškas kviečiami teikti nuo š. m. lapkričio 2 dienos.

Numatyta, kad vienam projektui gali būti skirta iki 600 tūkst. eurų paramos, o 2014–2020 metų laikotarpiu bendra gauta paramos suma negali būti didesnė kaip 600 tūkst. eurų.

Būtinas reikalavimas – pateiktame projekte įgyvendinti investicijas į gamybinių pastatų ir (arba) statinių naują statybą, esamų rekonstravimą ar kapitalinį remontą ir jiems finansuoti prašyti paramos.

Didžiausias paramos intensyvumas gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose nustatytais atvejais – 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Parama skiriama pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, prekiniams žemės ūkio produktams, pagamintiems ar išaugintiems valdoje, apdoroti (rūšiavimui, pakavimui, surinkimui ir t. t.), perdirbti ir tiekti rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintiems ar išaugintiems žemės ūkio produktams supirkti ir realizuoti, supirktiems iš savo narių jų valdose pagamintiems ar išaugintiems žemės ūkio produktams perdirbti ir iš jų pagamintiems maisto ir ne maisto produktams realizuoti.

Nuo š. m. lapkričio 2 d. vyksiančiu paraiškų teikimo laikotarpiu tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai nepriskiriama nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga.

Paramos lėšomis finansuojama nauja įranga skirta remiamai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti ir būtina gamybinių pastatų eksploatavimui užtikrinti, nauji technologiniai įrengimai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai, taip pat specializuotame žemės ūkio sektoriuje veiklai vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba , esamų rekonstravimas ar kapitalinis remontas), bendrosios išlaidos.