Taigi pagal jį medunešis šiemet geras tiems, kurie gegužę, gamtai leidus, suskubo laiku avilius nuvežti į rapsų laukus.
Aš pats šiemet iš avilio prisukau 30-45 kg medaus – kiekis priklauso nuo bičių šeimos stiprumo“, – štai taip į klausimą apie šiųmetį „saldynmetį“ atsakė 35 metų bitininkas Vaidas Arbutavičius.
Jis gyvena Panevėžyje, o bityną yra įkurdinęs už miesto, Gustonyse.
Pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2014-2016 metų programos parama pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, prieš metus bičių 200 šeimų aprėpiantį bityną jis aprūpino medui išsukti, fasuoti bei kita būtina įranga.
Bitynuose – nuo vaikystės
„Tai nepaprastas bitininkas. Kitoks“, – štai tokį komplimentą, patardama susisiekti su Vaidu, ištarė Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio skyriaus konsultantė Edita Tamošiūnienė.
Ir išties Vaidas kitoks. Viena, būdamas Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas jis noriai padeda kiekvienam bičiuliui ir patarimais, ir parduodant medų bei kitus bičių produktus.
Antra, bitės aplink jį ėmė ėmė zuiti dar vaikystėje, ir visad kurstė jo troškimą būti bitininku.
„Buvo, prašausi ir prašausi pas vieną bičiulį, kad paimtų į bityną, o jis vis nesiveža, sugalvodamas daugybę priežasčių. Tai bitės jam – per daug susiraukusios, piktos, tai oras blogas“, – savo, anuomet – penkiamečio vaiko prisiminimų Vaidas taip ir neišmetė iš galvos.
Tuo metu jis mokėjo skaityti, ir, ant kelių pasidėjęs mokslininko Jono Krikščiūno knygą apie bites, joje ne tiek vedžiojo raides, kiek tyrinėjo paveikslėlius.
„Pradėjus lankyti mokyklą mano aistra bitėms atvėso. Bet tai tetruko iki paauglystės. Septintoje klasėje ėmiau ieškoti bitininkų, pas kuriuos galėčiau padirbėti vasarą. Į mano prašymus niekas rimtai nežiūrėjo.
Apskritai Panevėžyje tai buvo neramūs laikai. Žmonės manė, kad paauglys – tai jau ir chuliganas, jau ką nors pavogs. Tad iš septynių bitininkų, pas kuriuos veržiausi, tik vienas – Jonas Starkevičius sutiko pasikalbėti. Nuvažiavome į jo bityną, o ten ir prasidėjo mano vasarinis bitininkavimas“, – pasakojo V.Arbutavčius.
Besidarbuodamas bityne Vaidas užsimanė turėti ir savo avilių. Jų paieška vaikiną atvedė į Kęstučio Misevičiaus šeimą.
Visa bėda, kad nuvažiavęs avilių netrukus Vaidas perėjo dirbti į Kęstučio bityną. „Tuo metu mane jis persiviliojo, – pratarė jis. – Bet ir priežastis buvo rimta: jis seniau prižiūrėjo pustrečio šimto avilių. Taigi turėjo labai daug patirties.“
Sukūrė savo bičių ūkį
„Kęstučiui mirus, bitininkavome su jos žmona. Bet kai neliko ir jos, turėjau palikti bityną ir ėmiau kurti savąjį.
Keletą avilių turėjau, bet neturėjau patalpų, kuriose galėčiau darbuotis. Teko medsukiui vietos padaryti kaime, lauko virtuvėje. Taip ištempiau vos porą metų. O tada išsinuomojau patalpas Panevėžyje ir pradėjau domėtis parama“, – pasakojo V.Arbutavičius.
Pirmą kartą paramos savo bitynui jis paprašė pagal ankstesnę – Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą. Už ją Vaidas įsigijo penkis avilius – padidino bityną, o už tuometės priemonės „Natūrinis ūkininkavimas“ lėšas bitininkas nusipirko medsukį ir du – vaškui lydyti bei koriams akiuoti – skirtus aparatus.
Bitynas nuolat plėtėsi, ir šiuo metu V.Arbutavičius prižiūri apie 200 bičių šeimų. Neseniai Gustonyse jis nusipirko nuo sovietmečio užsilikusias kolūkio kontoros patalpas ir, jas sutvarkęs, ėmėsi dairytis modernios medaus ūkiui būtinos įrangos.
Tam, kad jos galėtų įsigyti, V.Arbutavičiui 2016-aisiais paramos buvo skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ suteiktą paramą jis įsigijo modernią medaus sukimo liniją.
„Dabar yra visai kita darbo sparta, viską galime suspėti dviese – esu įdarbinęs vieną man padedantį žmogų.
Sukrauname į liniją korius, ir mechanizmai juos atveria – nuima vaško sluoksnį, kuriuo bitės užklijuoja subrandintą medų. Toje pačioje linijoje medus yra išsukamas, koriai – išdžiovinami.
Pagal tą patį modernizavimo projektą pirkau ir medaus siurblį–dozatorių bei įrangą kreminiam medui paruošti. Visa tai man kainavo apie 30 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis išlaidų buvo kompensuota programos lėšomis“, – paaiškino Vaidas.
Padeda ir kitiems
V.Arbutavičiaus prižiūrimų bičių medus ilgai neužsibūna neparduotas.
„Man niekada nėra likę pernykščio medaus. Ko gero, tam yra kelios priežastys. Esu komunikabilus, man patinka bendrauti su žmonėmis, tad nesunkiai bendrą kalbą randu su pardavėjais. Be to, daug klientų medų išgraibsto dar iš namų.
Be to, turiu per 20 metų patirties, ir tai jau padėjo sukurti savo medaus rinką. Štai todėl pernai dar rugpjūtį visą medų pardaviau, šiemet – rugsėjį: sutartys jau yra sudarytos, tik dar pats medus neišgabentas užsakovams“, – kalbėjo V.Arbutavičius.
Savo ruožtu jis padeda savo krašto bitininkams, kurie prisuka puikaus medaus ir kuriems kyla keblumų jį parduodant. „Juk esu draugijos pirmininkas, turiu kontaktų. Pagelbėti bičiuliams yra mano pareiga“, – patikino Vaidas.
Bitininkas sakė pastebėjęs, kad medaus vartojimo tendencijos keičiasi.
„Buvo toks laikas, kai vyresnieji nebenorėjo pirkti, o jaunieji dar nesuprato medaus naudos.
Kuo toliau, tuo labiau medumi ėmė domėtis jaunimas, populiarėti pradėjo ir kiti bičių produktai – duonelė, žiedadulkės, bičių pienelis. Visi šie produktai taip pat sukasi prekyboje“, – užsiminė bitininkas.
Štai kaip atrodo parama
Galimybė modernizuoti ūkius yra sudaroma skiriant lėšų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Ši parama teikiama supaprastinta tvarka.
Šiemet balandžio-birželio mėnesiais vykusiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta apie 56,7 mln. eurų paramos lėšų. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 50 tūkst. eurų, o 2014–2020 metų laikotarpiu bendra gauta paramos suma negali būti didesnė kaip 400 tūkst. eurų.
Didžiausias paramos intensyvumas – 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Šiemet per balandį-birželį buvo pateiktos 1166 paraiškos, bendra prašoma suma sudarė apie 50,87 mln. eurų – pateiktiems projektams finansuoti paprašyta paramos suma neviršija skirtosios.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos prioritetai – tai būtinybė visuose regionuose didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas.
Kitas prioritetas – tai skatinimas organizuoti maisto tiekimo grandines, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.
Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
