Įveikus įtarumą verta kartu įsigyti įrangos ar technikos – ir pigiau, ir racionaliau

Aukštaitijoje besidarbuojantis miškininkas Raimundas Nagelė neabejoja – atsiradusi galimybė smulkiesiems miškininkams – tiems, kurie turi ne daugiau kaip 20 hektarų miško valdos – susijungti ir kartu įsigyti tam tikros miško technikos yra geras sumanymas.

„Tai – palyginti naujos pakraipos parama. Jos siekdami gali jungtis ūkininkai, individualią veiklą kaime vykdantys žmonės ar smulkios tos pačios veiklos įmonės bei smulkieji miškininkai“, – atkreipė dėmesį R.Nagelė.

Teikiant paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ jie kviečiami organizuoti bendrus darbo procesus, dalintis įrenginiais ar ištekliais vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.

Iki šiol miškininkai išliko vieni nedrąsiausių – per dabartinį ES paramos laikotarpį pagal minėtą priemonę jie buvo pateikę vos vieną paraišką. Tačiau jie dar gali įveikti baimę ir nuogąstavimus ir kartu įsigyti technikos, kurios labiausiai reikia miško darbams.

„Mažam miškininkui, kaip ir mažam kitokios srities ūkiui vienam tvarkytis yra sudėtinga, o keliems susijungus įsigyti įrangos ar technikos jau būtų realu.

Ko gero, paprasčiau tai padaryti tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, keli šeimos nariai dirba pagal tokios pačios individualios veiklos pažymas ar verslo liudijimus. Tokių atvejų būna tikrai nemažai. Juk bendros įrangos ar technikos įsigijimas yra susijęs su tarpusavio pasitikėjimu.

Be to, smulkiesiems miškininkams pavieniui nusipirkti reikalingos technikos dar ir finansiškai nėra lengva. O stambesnieji ūkiai, kurie gyvena iš nuolatinių miško teikiamų pajamų, paramos pagal KPP priemones prašo pavieniui.

Taigi šis žingsnis link smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimo yra geras“, – svarstė R.Nagelė.

Šis daug patirties turintis ir daug miško plotų įveisęs miškininkas ir pats yra pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos parama.

Pagal priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ jis gavo 50 proc. kompensaciją įsigytai medienos smulkinimo mašinai – mulčiavimo frezai.

„Frezos miškininkams yra reikalingos, krūmapjovės ar žoliapjovės grioviams prižiūrėti – taip pat. Pats su freza paruošiu dirvą miško sodinimui, bet vėliau ji stovi nenaudojama, o kitiems miškininkams pagelbėti neturiu laiko.

Jeigu tokį įrenginį keli smulkieji miškininkai įsigytų pagal jungtinės veiklos sutartį, galėtų jį dalintis ir taip racionaliau išnaudoti – jis greičiau atsipirktų“, – paaiškino R.Nagelė.

Jo nuomone, už tokią pinigų sumą, kokia galima pasinaudoti pagal KPP veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“, įmanoma nupirkti nedidelį traktorių ar priekabą – technikos, kurie skirta mėgėjiškai, o ne pramoninei miškininkystei.

Smulkieji ūkio subjektai nuo spalio 5 d. kviečiami teikti paraiškas tarpusavio bendradarbiavimui vystyti.

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ bus renkamos visą spalį – iki lapkričio 4 d.

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta per 2,3 mln. eurų – Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Parama pagal minėtą priemonę skiriama organizuoti smulkių ūkio subjektų – kaimo vietovėje veikiančių smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų miško valdytojų, labai mažų įmonių bei fizinių asmenų – bendrus darbo procesus dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.

Pasak Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Nomedos Padvaiskaitės, iki šiol aktyviausiai galimybe kartu įsigyti technikos naudojosi smulkieji ūkininkai.

„Būna atvejų, kai ūkininkai turi ir savo dirbamos žemės, ir šiek tiek savo miško. Jei visos medienos nesunaudoja savo reikmėms, jos dalį parduoda. Jeigu tokie smulkūs miško savininkai susitartų, jie juk galėtų pasinaudoti parama ir įsigyti miško tvarkymo technikos.

Tačiau smulkieji ūkininkai ja noriai naudojasi. Yra tokių, kurie jau ir antrą kartą teikė paraiškas kitiems stambiems ūkio vystymui skirtiems pirkiniams“, – kalbėjo N.Padvaiskaitė.

Jos teigimu, smulkieji ūkininkai, kurie verčiasi augalininkyste, daržininkyste ar gyvulininkyste, dažniausiais už paramos lėšas perka traktorius, sėjamąsias, bulviakases, kitą techniką.

„Pavyzdžiui, kombainas vienam smulkiam ūkiui yra neįperkamas. Dažniausiai tokie žemdirbiai juos nuomojasi iš žemės ūkio bendrovių ar kooperatyvų. Bet kai priartėja javapjūtė, jiems nuomos eilė ateina nebūtinai tada, kai geras oras.

Tuo tarpu susitarę trys ar keturi ūkininkai gali teikti projektą – gauti kompensaciją ir įpirkti brangesnę techniką. Tai padarę jie tampa nebepriklausomais nuo paslaugos teikėjų“, – paaiškino specialistė.

Dažniausiai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ projektus teikia po tris smulkiuosius ūkininkus. Už tai gaunama ir daugiau atrankos balų, nei tik dviejų ūkininkų projektas

Pasak N.Padvaiskaitės, per ketverius metus tebuvo vos kelios neigiamai įvertintos paraiškos – paramą gauna kone visi. Dažniausiai jos prašo šeimos nariai, pavyzdžiui, ūkininkaujantys tėvai ir atskirus ūkius turintys vaikai. Tačiau būta ne vieno atvejo, kai susitarti pavyko ir kaimynams.

„Tie trys – keturi projekto įgyvendinimo metai labai greitai praeina. Pirmaisiais metais dažniausiai paramos gavėjai pasinaudoja iš paramos lėšų gaunamu avansu ir įsigyja technikos ar padaro kitas projektui reikalingos investicijas.

O po to seka treji metai – projekto kontrolės laikotarpis, kai įsigytos technikos nevalia parduoti. Žmonės dažniausiai ir bijo tokio įsipareigojimo, esą, kas bus, jei susipyks. Bet dar nepasitaikė, kad taip nutiktų“, – drąsino pašnekovė.

Anot Žemės ūkio ministerijos, bendradarbiaujantys paramos gavėjai pirkiniais galės dalintis tik su partneriais, užsiimančiais ta pačia ekonomine veikla.

Pavyzdžiui, žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai – su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai – tik su tokiais pat miškininkais, alternatyviąja veikla kaime užsiimantys subjektai – su tokiais pat, kaip jie.

Tai reiškia, kad viename projekte negali būti numatyta keleto skirtingų alternatyvios ekonominės veiklos rūšių. Be to, įgyvendinant projektą nebus galima įtraukti į jį naujų veiklų.

Pareiškėjo partneriu negali būti paties pareiškėjo įsteigtas juridinis asmuo (įkurta įmonė ar bendrovė), taip pat juridinis asmuo, jeigu jo valdyme dalyvauja būsimas pareiškėjas.

Teikiamoje paraiškoje turi būti įvardyti partneriai. Taip pat su paraiška būtina pateikti bendrą jungtinės veiklos sutartį, sudarytą laikantis pagrindinių geros partnerystės principų bei pasirašytą iki paraiškos pateikimo.

Štai kas kompensuojama pagal KPP veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.

Einamosios bendradarbiavimo išlaidos (ne daugiau kaip 5 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM).

Nauja žemės ūkio technika ir įranga, susijusi su žemės ūkio produktų gamyba.

Nauja N, O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonė.

Nauji technologiniai įrenginiai.

Nauja kompiuterinė ir programinė įranga, skirta projekto reikmėms.

Ūkio paskirties pastatų nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas (darbus atliekant ūkio būdu, finansuojamos tik naujų statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos).

Infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas.

Nauja miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technika bei įranga (išskyrus medienos vežimo keliais techniką).

Dirvos paruošimo miško želdiniams / žėliniams mechanizmai.

Viešinimo bei bendrosios išlaidos – ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne daugiau kaip 1800 eurų.

O kai projekte numatyti statybos, pastatų atnaujinimo (modernizavimo), rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 3000 eurų.

Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 90 tūkst. eurų.

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200tūkst. Eurų.

Skiriamos paramos intensyvumas priklauso nuo patirtų išlaidų.

Projekto bendrosios išlaidos bus finansuojamos 100 proc., o verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc.

Tais atvejais, kai verslo planas bus įgyvendinamas smulkiesiems ūkininkams bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, numatyta kompensuoti iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti verslo plano išlaidų.

Smulkių ūkio subjektų, norinčių vystyti tarpusavio bendradarbiavimą, paraiškos bus vertinamos pagal šiuos atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai.

Projekto dalyvių skaičius. Kai yra 5 ir daugiau projekto dalyvių, suteikiama 30 balų, kai dalyvių yra 3-4 – 20 balų.

Projekte dalyvaujančių subjektų skaičius. Kai smulkiųjų ūkių ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, vidurkis yra 4000 – 4999 eurai, suteikiama 15 balų, kai nuo 5000 eurų iki 6999 eurų – suteikiama 10 balų.

Smulkiųjų miško valdytojų miško valdų dydžio vidurkis. Kai jis įskaitytinai yra nuo 1 ha iki 3 ha, suteikiama 15 balų, kai 3 ha iki 7 ha – 10 balų.

Labai mažų įmonių ir (ar) fizinių asmenų vykdomos veiklos trukmės vidurkis. Jei jis yra ilgesnis nei 5 metai – suteikiama 15 balų, kai nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai – suteikiama 10 balų.

Veiklos vidurkio atrankos kriterijus skaičiuojamas atsižvelgus į pareiškėjo ir kiekvieno partnerio veiklos trukmę nuo labai mažos įmonės įregistravimo ir (ar) nuo fizinio asmens individualios veiklos įregistravimo iki paraiškos pateikimo dienos (sudėjus veiklos trukmę ir padalijus iš pareiškėjo ir partnerių bendro skaičiaus).

Balai suteikiami, jei pareiškėjas ir kiekvienas partneris pateikia verslo liudijimo kopijas ir (ar) individualios veiklos pažymos kopijas.

Kai projektas susijęs su bent vieno iš sektorių (gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė, miškų ūkis, kaimo turizmas) plėtra ir įgyvendinus projektą pajamos iš numatyto sektoriaus sudarys ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų – suteikiami 25 balai.

Vertinama plėtra sektoriaus, kuriame pareiškėjas ir kiekvienas partneris vykdė veiklą ir į kurį investuojama. Balai suteikiami, jei pareiškėjo ir kiekvieno partnerio pajamos iš projekte nurodyto vieno bendro sektoriaus sudarys ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų.

10 balų suteikiama, kai projektas yra susijęs su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla (dirvožemio derlingumas ir biologinis aktyvumas išlaikomas ir didinamas taikant daugiametę sėjomainą bei tręšiant tik mėšlu ir kt. organinėmis medžiagomis, nenaudojamos mineralinės trąšos, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekių mažinimas, saugomų teritorijų apsauga, miško išteklių, bioįvairovės išsaugojimas ir kt.).

Bet šie balai suteikiami tik tuo atveju, jei pareiškėjas ir kiekvienas partneris vykdo ir pateikia ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą.