Balčiauskiai pripažinti šiemetinio konkurso „Metų ūkis“ nominantais, krašto Ūkininkų šventės metu jiems įteikta piniginė premija.
Pradėjo pirmieji Lietuvoje
Mindaugas ir Lina Balčiauskiai tokią unikalią veiklą – veisti mėsinius didžiulės vertės Wagyu veislės galvijus pradėjo prieš pusantrų metų.
„Vargu ar daug yra lietuvaičių, kurie būtų valgę poros šimtų gramų kepsnį, kurio porcija Vokietijos restorane siekia apie 200 eurų. Todėl ir susigundėme įsiveisti tokios veislės galvijų“, – pasakojo Mindaugas ūkyje apsilankiusiai konkurso „Metų ūkis“ komisijai.
Apie tokius gyvulius Balčiauskių šeima sužinojo prieš porą metų vykusiame seminare. Ten susipažino ir su vokiečių firmos „Baltic Wagyu“ atstovu bei gyvulininkystės veisimo įmonės „Genimpeksas“ direktoriumi Jonu Kutra.
Taigi šiemet, kovo mėnesį Juškaičių kaime Angusų veislės karvės atsivedė pirmuosius implantuotus Wagyu veislės veršelius.
Kad tuos „naujagimius“ galėtų įregistruoti, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybai teko sukurti naują registro sistemos dalį, nes tokio galvijų veisimo būdo iki šiol Lietuvoje nebuvo – veršeliai gimė Angusų karvėms implantavus 7 dienų Wagyu galvijų embrionus.
Pasak ūkio šeimininkų, mažai tikėtina, jog Lietuvoje tokie galvijai ar jų mėsa būtų paklausi dėl aukštos kainos.
Tačiau šeima turi bendradarbiavimo sutartį su „Baltik Wagyu“ Vokietijos bendrove, kuri supirks šilutiškių užaugintą produkciją.
Priežiūra paprasta ir be griežtų įsipareigojimų
Mindaugas ir Lina šeimą sukūrė prieš 18 metų. Ūkininkauti pradėjo turėdami keturias karves ir kaimišką mišrų ūkį, abu dar turėjo ir darbus.
Keisti ūkio profilį jiedu apsisprendė dėl to, kad pajamos už pieną buvo juokingai menkos, be to norėjosi ir kažko naujo.
Taigi dabar Balčiauskių ūkyje auginama apie 100 trijų rūšių galvijų: Limuzinų ir Angusų bei pradedama nauja Wagyu veislė.
Šeima kasmet parduoda apie 30 dvimečių galvijų. Tačiau ūkininkai jau svarsto parduoti vos atjunkytus jauniklius. Jų kaina tik ketvirtadaliu mažesnė už suaugusių gyvulių, bet vienerius metus mažiau reikia auginti. Todėl Balčiauskiai apsisprendė didinti bandos karvių skaičių.
Juškaičių kaimas anksčiau yra buvęs gausus gyventojais, tačiau dabar aplink Balčiauskių sodybą matosi tik ištuštėjusios sodybos. Gyvuliai ganomi netoli sodybos.
Mindaugas pats, be jokių samdomų darbuotojų pastatė didžiulį ūkinį pastatą, į kurį blogu oru ir sueina gyvuliai. Bet, pasak šeimininkų, jie mėgsta vėsų ir net šaltą orą, tvartas jiems reikalingas tik apsisaugoti nuo gausaus lietaus ir sniego.
Gyvuliai tvarte laikomi tik atšiauriausiu metų laiku, guli ant gilaus kraiko, šeriami sušienauta žole, pačių užaugintų grūdų miltais. Aplankyti juos ganyklose reikia kiekvieną dieną, ypač svarbu, kad nepritrūktų vandens.
Šiek tiek reikia prižiūrėti ir nuo laukinių žvėrių: prieš 5 metus vilkai sudraskė bulių ir vieną jauniklį, tačiau nuo to laiko daugiau antpuolių nebuvo.
Pirmą kartą atostogavo dvi savaites
Lina Balčiauskienė irgi nuolat talkina savo ūkininkaujančiam vyrui, tačiau ji dar turi ir darbą Žemaičių Naumiesčio etnokultūros centre, yra nuolatinė daugelio mūsų krašto renginių vedėja.
Ji džiaugiasi, kad vyrui jau talkina ir vaikai. 16-metė dukra jau gali pati į rulonus susukti žolę ir kitokius darbus su technika atlikti, sūnui dar 13 metų, tad netrukus ir jis galės daugiau padėti ūkyje.
„Praėjusią vasarą pirmą kartą atostogavome net dvi savaites ne namuose – Vokietijoje. Ūkį prižiūrėjo vaikai su suaugusių žmonių priežiūra“, – pasakoja Mindaugas.
Įprastai Balčiauskių atostogos – tik viena – kita diena, per kurią nukeliauja prie jūros ar aplanko giminaičius.
