Seniausi – grūdininkų kooperatyvai turi jau 13 metų veiklos patirties. Tuo tarpu jauniausias „Jukagros“ kooperatyvas, suvienijęs Jonavos, Ukmergės bei Kaišiadorių regiono javų augintojus, šiemet nukūlė dar tik antrą derlių.
Pasak jo vadovo Justino Miliaus, šis tvarinys teisinio pripažinimo sulaukė prieš pusmetį – įgijo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statusą. Tai – ypač svarbus žingsnis, atversiantis kelią link paramos. Nes tik pripažinti kooperatyvai gali dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos lėšomis finansuojamuose projektuose.
Teko įveikti baimę
„Didžiausia baimė ir didžiausi iššūkiai praėjusiais metais buvo susiję su nuomonių įvairove – reikėjo išmokti dirbti kartu. Kiekvienas ūkininkas buvo įpratęs priimti individualius sprendimas, o čia atsirado būtinybė perprasti kooperatinę filosofiją: sprendimas turi būti vienas, o nuomonių – daug.
Šiųmetis sezonas jau buvo geresnis – jau geriau pavyko tartis ir susitarti, – kalbėjo J.Milius. – Taigi
dabar „šliuojame“ strategiją. Ir tokiu būdu žingsnis po žingsnio judame link paramos.“
Pasak J.Miliaus, 31 ūkininką vienijančiam „Jukagros“ kooperatyvui labiausiai reikia bazės – savitų „kooperatyvo namų“. Juo labiau kad du trečdaliai kooperatyvo narių ūkiuose neturi reikiamos infrastruktūros, pavyzdžiui, sandėlių.
„Taigi mums reikia bazės, kur galėtume sandėliuoti bendrai perkamas trąšas, techniką, reikėtų atsarginio grūdų sandėlio, jeigu kuriam nors to prireiktų. Ar reikėtų elevatoriaus? Skaičiuosime ir analizuosime. Jonavoje elevatorius ir taip jau yra, tad mūsiškis, ko gero, nė neatsipirktų“, – svarstė „Jukagros“ vadovas.
Pavieniui užsakovams – neįdomūs
Daržovių augintojai Lietuvoje taip pat turi solidžios kooperavimosi patirties. Vienas tokių kooperatyvų, šiuo metu buriantis 9 ūkininkus, auginančius burokėlius bei bulves, yra „Suvalkijos daržovės“.
Jo vadovas Martynas Laukaitis ūkininkauja ir pats. Šakių rajone, Kriukų seniūnijoje bulvėmis, burokėliais ir kitomis daržovėmis kasmet jis apsodina apie 380 hektarų. Jo ūkis yra sertifikuotas ir pagal „Global“ – gerosios ūkininkavimo praktikos, ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės (NKP) sistemas.
Kartu su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariais Vakarų Europoje jis yra pasiekęs ne vieną tarptautinę žemės ūkio produktų parodą, kur įsitikino, kad vienas pats ūkininkas yra bejėgis gauti užsakymų svetur.
„Maždaug prieš 8 metus pabandėme parduoti savo produkciją Europoje ir supratome, kad kiekiai daržovių, kurias užauginame pavieniui, yra per maži. Kol jie tokie bus, užsakovams būsime neįdomūs. Reikėjo kooperuotis tam, kad sukauptume didesnius jų kiekius“, – sakė M.Laukaitis.
Pagrindinė produkcija, kurią eksportuoja kooperatyvas, yra burokėliai. Jais devyni ūkininkai apsodina 500 hektarų. Kita tiek žemės jie skiria bulvėms.
Kiek žmonių, tiek nuomonių
Bet kaip gi pavyko ūkininkams susitarti ir nužingsniuoti ne tik plėtros keliu, bet ir įgyvendinti ne vieną investicinį projektą?
Pavyzdžiui, prieš porą metų „Suvalkijos daržovių“ kooperatyvas įgyvendino projektą, kuriam paramos teko pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ žemės ūkio produktų perdirbimui ir (ar) rinkodarai.“
„Nebuvo paprasta, – netuščiažodžiavo M.Lauraitis. – Juk kuo daugiau žmonių, tuo daugiau nuomonių, tuo daugiau ginčų. Žmonės yra įpratę tvarkytis savo kieme taip, kaip jiems atrodo geriausia. Todėl diskutuojame, daug kalbamės, kol randame visiems priimtiną sprendimą.
O susivienijus lengviau buvo gauti paramą ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemones, ir pagal ankstesnio finansinio periodo programą“.
Šiuo metu užsakovams užsienyje kooperatyvas tiekia šviežius – neperdirbtus, bet nuplautus ir į įvairaus dydžio pakuotes supakuotus burokėlius.
Ir jie, ir ūkininkų užaugintos bulvės per kooperatyvą eksportuojamos kone į visą Europą. Lietuviškas daržoves perka ir prekybos tinklai, ir viešojo maitinimo įstaigos.
Apsirūpino būtina įranga
Pernai rudenį kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“ su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) buvo pasirašęs sutartį dėl finansavimo investiciniam projektui – maždaug 320 tūkst. eurų paramos.
„Jį jau įgyvendinome – esame nusipirkę svarstykles, daržovių fasavimo mašiną, palečių krautuvą.
Tai svarbi investicija, kuri stiprina kiekvieno kooperatyvo nario nario, konkurencingumą“, – užsiminė M.Laukaitis.
Parama „Suvalkijos daržoves“ pasiekė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Apskritai teikiant paramą kooperatyvams yra numatyti prioritetai.
Atrenkant finansavimui projektus pagal minėtos KPP priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, atrankos balai yra skiriami pareiškėjams, kurie yra pripažinti kooperatyvais arba pripažinto kooperatyvo nariai.
O už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą paramos intensyvumas padidintas 20 proc. punktų. Ne vienas ūkininkų kooperatyvas įsitikino, kad tai – reikšminga paskata.
Kas trečias – ir eksportuoja
Skirtingų metų duomenimis Lietuvoje vidutiniškai skaičiuojama per 200 žemės ūkio ir maisto grandinėje veikiančių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurie apjungia apie 12 proc. visų šalies ūkininkų.
Palyginti su kitomis ES šalimis, kooperatyvų skaičius šalyje yra mažas (15 vieta iš 28 ES valstybių) ir kooperatyvų dalyvių skaičius juose yra vienas mažiausių palyginti su kitomis ES šalimis.
Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), pasitelkdami savivaldos organizatorių pagalbą rajonuose, vykdė apklausas rajonuose, kuriuose buvo registruoti kooperatyvai. Per jas paaiškėjo, kad dalis registruotų kooperatyvų yra neveikiantys, likviduojami arba sustabdę veiklą.
Iš 300 juridinių asmenų registro bazėje surastų kooperatyvų buvo identifikuoti 233 veikiantys kooperatyvai, užsiimantys žemės ūkio veikla, kuriems buvo pateiktos apklausos anketos. Iš šių kooperatyvų atsakymus anketoms pateikė tik 152.
Remiantis apklausos duomenimis nustatyta, kad daugiausiai kooperatyvų veikia Plungės (10), Šakių (8) ir Jonavos (8) rajonuose. Beveik 47 proc. kooperatyvų veikia daugiau kaip 10 metų.
Maždaug trečdalis kooperatyvų (28 proc.) vienija užsiimančius augalininkyste, 14 proc. – gyvulininkyste, 8 proc. – miškininkyste.
53 proc. kooperatyvų metinė apyvarta – daugiau kaip 200 tūkst. eurų, 28 proc. – iki 50 tūkst. eurų.
Tik 37 proc. kooperatyvų daugiau kaip pusę apyvartos sudaro apyvarta iš kooperatyvo narių.
Tik 17 proc. kooperatyvų užsiima žemės ūkio produkcijos perdirbimu.
31 proc. kooperatyvų realizuoja savo produkciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.
