Ūkininkai, negalėdami parduoti to, ką išsaugojo tiekimui, valė sandėlius – kompostavo arba biokuro gamybai vežė daržoves, vaisius.
Negana to, pandemija iki šiol ūkininkams neleido atsitiesti – juos nuolat persekioja baimė dėl bet kada galinčio į ūkius patekti užkrato.
COVID-19 paskatino Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą susiburti ir sugalvoti, ką ir kaip joje pakeisti, kad parama pagelbėtų dėl koronaviruso nuostolių patyrusiems ūkiams.
Rugsėjo pradžioje komitetas pritarė KPP papildymui nauja priemone – tai „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“.
Neliko tiekimo mokykloms
„Praėjusiais mokslo metais tiekėme mokykloms obuolius ir vaisių sultis. Bet kovo mėnesį paskelbus karantiną vaikai liko namie mokytis nuotoliniu būdu – tiekimas mokykloms sustojo.
Obuolius bei sultis veždavome pardavimui ir į turgavietes. Bet per karantiną ir jose prekiauti buvo uždrausta.
Nors vėliau prekyba buvo organizuojama kas antrą savaitę, jos apimtys susitraukė – nuostoliai mūsų neaplenkė“, – pasakojo Anykščių rajone, Pajuodžiuose sodininkyste besiverčiantis Vitalijus Petronis. Jis vaismedžiais yra apsodinęs apie 40 hektarų žemės, šiek tiek mažiau – 30 hektarų – užima serbentynas.
Vitalijus gali pasidžiaugti bent jau tuo, kad iki šiol koronavirusas aplenkė ūkį – nė vienas darbuotojas nesusirgo.
„Bet pinigų teko išleisti vienkartinėms apsaugos priemonėms, darbus taip pat privalėjome perskirstyti – buvo sunku ir liko sunku.
Mūsų ūkyje pagal darbo sutartį nuolat dirba 10 žmonių, bet sezoniniam darbui įdarbinti pagal kvitus jų reikia gerokai daugiau.
Įtampa persekioja visus metus – ji niekur nedingo. Šiuo metu soduose skinami obuoliai, taigi darbui reikia daugiau žmonių. Vasarą teko skinti uogas – juoduosius bei raudonuosius serbentus. Nors darbas lauke, vis tiek rizika išlieka. Pakaktų vieno užsikrėtusio COVID-19, ir tektų viską stabdyti“, – nerimu pasidalino ūkininkas.
Jo nuostata – nei sloguojantys, nei turintys temperatūros žmonės negali ateiti darbams į ūkį. Net jei žmogus tėra peršalęs, geriau nerizikuoti.
„Spaudžiame dabar obuolių sultis, o nerimas neapleidžia. Ar vėl nenutrūks tiekimas mokykloms? Ar jos veiks? Sekame žinias krūpčiodami, nes kasdien tai viena, tai kita mokykla Lietuvoje uždaroma“, – kalbėjo V.Petronis.
Tad jis sakė domėsiąsis, kokios yra paramos sąlygos, kuri labiausiai COVID-19 krizės paveiktiems ūkiams bus teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos naująją priemonę.
Numatė priemonės finansavimą
Taigi ūkininkai, labai mažos ir mažos įmonės bei savarankiškai veikiantys subjektai, perdirbantys žemės ūkio produktus, jau turi galimybę pasidomėti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) naująja priemone.
Perskirsčius KPP biudžetą šiai priemonei – „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“ – įgyvendinti galės būti skirta iki 33,1 mln. eurų.
Didžiausia paramos suma neviršys 7 tūkst. eurų vienam pareiškėjui – ūkininkui ar žemės ūkio bendrovei (fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam žemės ūkio veiklą).
Asmeniui, savarankiškai vykdančiam veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravus individualią veiklą bus skiriama 1,8 tūkst. eurų išmoka.
Labai mažai ir mažai įmonei (juridiniam asmeniui neatsižvelgiant į jo teisinę formą) suma neviršys 18 tūkst. eurų.
„Ši priemonė skirta padėti ūkininkams ir kaime žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą vykdančioms įmonėms, ir/ar savarankiškai vykdančiam veiklą subjektui, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė.
Ypač svarbu, kad ir ūkiai, ir įmonės bei savarankiškai dirbantys asmenys išlaikytų ekonominį gyvybingumą. Juk dėl koronaviruso jų ekonominė situacija pablogėjo, o finansinis COVID-19 poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis.
Reikia išsaugoti Lietuvos žemės ūkio bei maisto sektoriaus gamybos potencialą“, – pristatydama KPP naujosios priemonės galimybes kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė.
Numatė tam tikras sąlygas
Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus padėtį sunkina tai, jog paėję treji metai buvo nepalankūs – dėl stichinių meteorologinių reiškinių padarinių žemės ūkiui šalies teritorijoje buvo skelbiamos ekstremaliosios situacijos: 2017-aisiais – dėl ilgalaikio kritulių pertekliaus, 2018-aisiais ir 2019-aisiais – dėl stichinės sausros.
Kadangi kai kuriems žemės ūkio sektoriams, vykdantiems pirminę gamybą ir nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, jau buvo skirta valstybės parama, šia laikina priemone siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių ūkininkų – fizinių ir juridinių asmenų ir labai mažų ir mažų įmonių veiklos tęstinumui.
Planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškos turėtų būti renkamos šių metų spalį bei lapkritį, o vertinamos lapkritį-gruodį.
